„Financial Times“ atskleidė 2022 metų rudenį sukurtą neoficialų Maskvos ir Kyjivo derybų kanalą, kuriuo keturi tarpininkai mėgino sumažinti branduolinės eskalacijos pavojų ir parengti taikos pasiūlymą. Pagal jų planą Rusija būtų pasitraukusi iš didžiosios dalies po plataus masto invazijos užimtų teritorijų, o Ukraina būtų pripažinusi faktinę Rusijos kontrolę Kryme. Vieno tarpininko teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko su siūlyta fronto linija, tačiau Ukrainos vadovai kategoriškai atmetė teritorines nuolaidas.
Branduolinės eskalacijos baimė paskatino ieškoti derybų kanalo
Neoficialią tarpininkų grupę sudarė amerikiečių teisininkas Richardas Connas, investicijų bankininkas Bobas Foresmanas, buvęs Rytų Vokietijos žvalgybos pareigūnas Matthiasas Warnigas ir Ukrainos kino prodiuseris Oleksandras Rodnianskis.
Warnigas buvo ilgametis V. Putino pažįstamas ir vienas iš nedaugelio žmonių, turėjusių asmeninį priėjimą prie Rusijos prezidento. Rodnianskis anksčiau padėjo organizuoti Rusijos ir Ukrainos derybas Turkijos mieste Stambule.
Kanalas atsirado 2022 metų spalį, kai Vakarų valstybėse stiprėjo nerimas, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Ukrainos pajėgos tuo metu stūmė Rusijos kariuomenę pietuose ir vertė ją trauktis iš teritorijų, kurias V. Putinas ką tik buvo paskelbęs Rusijos dalimi.
Spalio 11 dieną Didžiojo septyneto (G7) valstybių lyderiai viešai įspėjo, kad bet koks Rusijos cheminio, biologinio ar branduolinio ginklo panaudojimas sulauktų „rimtų pasekmių“. Jie taip pat pasmerkė mėginimą aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis.
Įtampą dar padidino Maskvos kaltinimai, kad Ukraina esą rengiasi panaudoti radioaktyviosiomis medžiagomis užteršiantį įtaisą – vadinamąją nešvarią bombą. „15min“ publikacijoje teigiama, kad Vakarų pareigūnams dėl to skambino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tačiau oficialiame JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pareiškime nurodyta, jog spalio 23 dieną su šių šalių gynybos ministrais susisiekė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Trys Vakarų valstybės Rusijos kaltinimą pavadino akivaizdžiai melagingu ir perspėjo Maskvą nenaudoti jo kaip preteksto eskalacijai. Ukrainos kvietimu tris su šiais kaltinimais sietas vietas patikrinusi Tarptautinė atominės energijos agentūra nerado nedeklaruotos branduolinės veiklos ar medžiagų požymių.
2022 metų spalio 26 dieną Warnigas Frankfurto oro uoste Vokietijoje susitiko su R. Connu ir B. Foresmanu. Jis tvirtino išvakarėse praleidęs vakarą dviese su V. Putinu ir iš savo užrašų perdavė Rusijos prezidento atsakymą.
Warnigo pasakojimu, V. Putinas teigė neturįs kito pasirinkimo, kaip tęsti karines operacijas, bet kartu esą sakė esantis visiškai atviras deryboms, norintis aptarti sprendimo būdus ir siekiantis taikos Ukrainai.
Tarpininkai siūlė grįžti prie 2022 metų vasario fronto linijos
Derybų atspirties tašku tarpininkai pasirinko 2022 metų balandį žlugusių Stambulo derybų projektus. Konkretų pasiūlymą grupė pradėjo rengti 2023 metų sausį Ispanijai priklausančioje Gran Kanarijos saloje.
Plane buvo numatyta, kad Rusija pasitrauks iš didžiosios dalies teritorijų, kurias užėmė po 2022 metų vasario 24 dieną pradėtos plataus masto invazijos ir vėliau paskelbė aneksuotomis. Demarkacijos linija iš esmės būtų grįžusi prie invazijos pradžioje buvusios padėties Kryme ir dalyje Rytų Ukrainos Donbaso regiono.
Mainais Ukraina būtų turėjusi pripažinti faktinę Rusijos kontrolę Kryme ir užtikrinti Maskvai netrukdomą sausumos koridorių į pusiasalį. Paliaubas turėjo paremti NATO karinio aljanso valstybių apsauga Ukrainai, o Rusija būtų pradėjusi atskiras derybas su JAV dėl saugumo garantijų.
2023 metų vasario 1 dieną Warnigas kitiems grupės nariams pareiškė, kad V. Putinas dokumentą išnagrinėjo eilutė po eilutės, žymėjo atskiras jo vietas ir sutiko su pasiūlyta fronto linija.
Warnigo teigimu, Rusijos prezidentas atmetė Ukrainos narystę NATO, tačiau buvo pasirengęs svarstyti jos stojimą į Europos Sąjungą ir kitokį saugumo modelį. Vis dėlto tai nebuvo oficialus Rusijos pritarimas visam tarpininkų parengtam planui.
Kyjivas atmetė bet kokias nuolaidas dėl valstybės sienų
Rodnianskio pasakojimu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir tuometis jo biuro vadovas Andrijus Jermakas dokumentus tik trumpai peržiūrėjo telefone. Abu esą kategoriškai pareiškė nesutiksiantys su jokiomis nuolaidomis V. Putinui dėl Ukrainos sienų.
Tarpininkai taip pat tikėjosi oficialios JAV paramos. Warnigas tvirtino, kad V. Putinas pavedė savo užsienio politikos patarėjui Jurijui Ušakovui patikrinti, ar amerikiečiai turėjo įgaliojimus dalyvauti šiame procese.
Tačiau buvę JAV pareigūnai „Financial Times“ sakė, kad J. Ušakovas neoficialaus kanalo su Baltųjų rūmų patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake’u Sullivanu apskritai neaptarė. Buvęs JAV Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas Ericas Greenas taip pat neigė sakęs, kad JAV ir Rusija tuo metu rimtai nebendravo.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir J. Ušakovas į „Financial Times“ prašymus pakomentuoti neatsakė. Oficialios Vašingtono paramos nesulaukęs kanalas ilgainiui išblėso.
2023 metais surengtas Ukrainos kontrpuolimas nepasiekė pagrindinių teritorinių tikslų, o vėlesni V. Putino reikalavimai Ukrainai išaugo.
