Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį, spalio 24 dieną, pareiškė, kad dėl karo ir jo sukeltų ekonominių sąlygų daugeliui šalies gyventojų sunku apsirūpinti maistu. Jo žodžiai nuskambėjo didėjant naujų JAV smūgių pavojui ir abiem šalims nerandant kelio iš užsitęsusios aklavietės.
Karas suvaržė Irano prekybą
„Šioje visuomenėje yra daug žmonių, kuriems sunku prasimanyti maisto dėl karo, kuriame atsidūrėme, ir dėl karo sąlygų, kuriomis gyvename“, – savo interneto svetainėje paskelbtoje kalboje sakė M. Pezeshkianas.
Karas prasidėjo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis smogė Iranui. Per atakas žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir aukšto rango kariuomenės vadai.
Iranas atsakė smūgiais JAV objektams Artimųjų Rytų regione bei Izraeliui ir apribojo laivybą Hormūzo sąsiauriu – strategiškai svarbiu vandens keliu tarp Irano ir Arabijos pusiasalio.
Vašingtonas savo ruožtu įvedė Irano uostų blokadą, suvaržiusią šalies naftos eksportą ir kitą prekybą. JAV kariuomenės Artimuosiuose Rytuose operacijas koordinuojanti Centrinė vadavietė CENTCOM blokadą oficialiai atnaujino liepos 14 dieną.
Per ankstesnį jos etapą, trukusį nuo balandžio 13-osios iki birželio 18-osios, JAV pajėgos nukreipė daugiau kaip 140 laivų, devynis sustabdė jėga, o daugiau kaip 50 humanitarinius krovinius gabenusių laivų leido praplaukti.
Hormūzo sąsiauriu įprastai gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. Todėl užsitęsęs laivybos ribojimas arba naujas konflikto paaštrėjimas gali paveikti ir Lietuvos bei visos Europos energijos rinkas.
Teheranas siūlo grįžti prie žlugusio susitarimo
Birželio viduryje JAV ir Iranas sudarė 14 punktų tarpinį susitarimą, kurį daugiausia derino Pakistanas, padedamas Kataro. Jis turėjo nutraukti karo veiksmus ir suteikti 60 dienų galutiniam susitarimui pasiekti.
Tačiau susitarimas žlugo Vašingtonui ir Teheranui kaltinant vienas kitą įsipareigojimų pažeidimais. Vėliau JAV rengė pavienius smūgius Irano taikiniams, o Iranas atakavo Hormūzo sąsiaurį kirsti mėginusius laivus, kuriuos kaltino Teherano nustatytų praplaukimo sąlygų nesilaikymu.
M. Pezeshkianas dėl tarpinio susitarimo žlugimo apkaltino JAV, tačiau kartu pareiškė manantis, kad jį reikėtų mėginti sudaryti iš naujo. Prezidentas paragino Iraną išeiti iš „nei karo, nei taikos“ būsenos, bet konkretaus būdo aklavietei įveikti nenurodė.
Tą pačią dieną Irano ambasadorius Pakistane Reza Amiri Moghadamas sakė, kad Teheranas per Islamabadą pasiūlė vėl atverti Hormūzo sąsiaurį, jeigu JAV panaikintų jūrų blokadą. Iranas kartu tvirtina, kad derybos nebus sėkmingos, kol Vašingtonas grasins ir taikys spaudimą.
Abi pusės rengiasi galimiems naujiems smūgiams
Nerimą dėl atsinaujinančių intensyvių kovų sustiprino JAV ambasadoriaus Turkijoje Tomo Barracko pareiškimas. Spalio 23 dieną jis tinklalaidės vedėjui Mario Nawfalui sakė, kad JAV smūgis Iranui spalio 24–25 dienų savaitgalį „be abejonės“ galėtų būti surengtas.
T. Barrackas taip pat yra JAV pasiuntinys Sirijai ir Irakui, tačiau tiesioginių įgaliojimų spręsti Irano politikos klausimus neturi.
Spalio 24 dieną Islamo revoliucijos gvardijos atstovas Irano naujienų agentūrai „Fars“ pareiškė, kad šalies pajėgos pasirengusios atsakyti į bet kokią naują ataką.
„Net jei priešas imtųsi ribotų veiksmų, Irano atsakas bus kelis kartus stipresnis“, – sakė jis.
Įtampa Hormūzo sąsiauryje jau buvo išaugusi: spalio 22 dieną Iranas pranešė, kad ten buvo apgadinti arba užsidegė septyni naftos tanklaiviai. Tuo metu JAV siuntė į regioną trečią lėktuvnešį ir tūkstančius karių.
Spalio 24 dieną JAV Valstybės departamentas taip pat pradėjo mažinti darbuotojų skaičių keturiose ambasadose Artimuosiuose Rytuose, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai užsiminė apie dar vieną karinę operaciją, jeigu Iranas nesutiktų tartis.
