JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir technologijų verslininkas Elonas Muskas nesiekia Ukrainos pergalės prieš Rusiją, o Kyjivas nebegali savo nepriklausomybės grįsti nenuspėjamais Vašingtono sprendimais, vertina leidinys „The Independent“. Jo teigimu, Ukrainą dabar gali išgelbėti tik Europa, tačiau tam reikės milžiniškų ir brangių technologinių pastangų.
JAV sprendimai stiprina abejones dėl paramos Ukrainai
Tokią išvadą leidinys grindžia daugiau kaip savaitę taikytais palydovinio ryšio sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ ribojimais, JAV susitarimu dėl rusiško dyzelino bei Maskvai taikytų sankcijų švelninimu.
Spalio 9 dieną D. Trumpas paskelbė susitaręs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl daugiau kaip 300 tūkst. tonų rusiško dyzelino tiekimo nedelsiant, dar 500 tūkst. tonų lapkritį ir 1 mln. tonų vėliau. JAV administracija laikinai sušvelnino rusiškam kurui taikytas sankcijas.
Spalio 16 dieną D. Trumpas, remdamasis nacionaliniu interesu, taip pat sustabdė naujajame JAV senatoriaus Lindsey O. Grahamo sankcijų Rusijai ir Iranui įstatyme numatytų sankcijų, apribojimų ir muitų taikymą.
Vis dėlto „The Independent“ pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos tebesidalija žvalgybos informacija su Ukraina ir toliau užtikrina palydovinį ryšį. Leidinio vertinimu, tai rodo, jog D. Trumpas nenori ir lengvos Kremliaus pergalės. Pats JAV prezidentas spalio 13 dieną viešai patvirtino, kad žvalgybos duomenų perdavimas Ukrainai tęsiamas.
„Kad ir kaip būtų, Ukraina ir jos ryžtingesnės sąjungininkės žino, kad neprotinga pasikliauti nenuspėjamais žmonėmis Vašingtone, kai kalbama apie Ukrainos nepriklausomybės apsaugą“, – rašė leidinys.
Ryšio ribojimai trikdė Ukrainos operacijas
Daugiau kaip savaitę galioję ryšio ribojimai atjungdavo įrangą, judančią maždaug 160 km/val. ar didesniu greičiu. Dėl to Ukrainos pajėgos negalėjo vykdyti dalies operacijų ir sunkiau perimdavo Rusijos atakos dronus.
Palydovinio interneto sistema „Starlink“ išlieka itin svarbi Ukrainos fronto ryšiams. Karinės paskirties „Starshield“ naudojantys vidutinio nuotolio dronai 2026 metais padėjo Ukrainos pajėgoms įgyti pranašumą kai kuriuose fronto ruožuose.
Remiantis „The Wall Street Journal“ informacija, kurią spalio 22 dieną perdavė naujienų agentūra „Reuters“, D. Trumpas paskambino E. Muskui ir paprašė panaikinti maždaug 160 km/val. ribą. Netrukus sistema pradėjo veikti geriau, nors kai kurie Ukrainos pareigūnai tuomet teigė, kad visas jos funkcionalumas dar nebuvo atkurtas.
Spalio 24 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad „Starlink“ ir „Starshield“ vėl veikia iki ribojimų buvusiu greičiu. Ukrainos gynybos ministerija nurodė fiksavusi stabilų ryšį įrangai judant didesniu nei 400 km/val. greičiu.
Praėjus kelioms valandoms E. Muskas apkaltino Ukrainos kariuomenę pažeidus „Starlink“ naudojimo sąlygas ir naudojus sistemą „puolamiesiems dronų smūgiams“. Iš karto paskelbto Ukrainos atsakymo į šį kaltinimą nebuvo.
E. Muskas pripažino, kad jo bendrovė „SpaceX“ apribojo komercinės „Starlink“ sistemos greitį, tačiau tvirtino, jog karinės „Starshield“ sistemos pakeitimus kontroliuoja JAV vyriausybė. Ukraina savo ruožtu nurodė, kad nei „Starlink“, nei „Starshield“ nenaudoja tolimojo nuotolio dronų operacijoms Rusijos teritorijoje, įskaitant smūgius naftos perdirbimo gamykloms.
„Reuters“ skelbė, kad nurodymas riboti „Starshield“ atėjo iš Baltųjų rūmų. D. Trumpas neigė dalyvavęs priimant tokį sprendimą, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas taip pat atmetė administracijos atsakomybę.
Europa raginama kurti savas palydovinio ryšio sistemas
„The Independent“ nuomone, Europa ir Ukraina turi sparčiau kurti „Starlink“ bei „Starshield“ alternatyvas. Leidinys pabrėžė išskirtinį Ukrainos gebėjimą diegti karines inovacijas, tačiau perspėjo, kad Europa veikia pernelyg lėtai.
Pasak leidinio, toks delsimas gali padėti Rusijai siekti pergalės ne tiek užimant naujas teritorijas mūšio lauke, kiek išsekinant taikius Ukrainos gyventojus, verčiant juos kentėti šaltį ir badą.
„The Independent“ taip pat pareiškė, kad Vakarų ir pačių Jungtinių Valstijų saugumui gyvybiškai svarbi „Starshield“ sistema negali priklausyti nuo vieno privataus asmens valios, net jei tas žmogus yra turtingiausias pasaulyje.
Laipsnišką JAV atsitraukimą nuo Ukrainos leidinys pavadino vienu gėdingiausių ir sunkiausiai paaiškinamų Amerikos užsienio politikos epizodų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Straipsnyje daroma išvada, kad Ukrainą dabar gali išgelbėti tik Europa. Tam esą reikės ne vien politinių pareiškimų, bet ir realių vadinamosios norinčiųjų koalicijos veiksmų bei didelių investicijų į technologijas, kuriomis būtų pakeistos sistemos, priklausančios nuo JAV valdžios ar vienos privačios bendrovės sprendimų.
