Spalio 24 dieną Madride surengtas protestas už Ispanijos valstybinės pensijų sistemos išsaugojimą. Likus penkioms savaitėms iki lapkričio 29-osios visuotinių rinkimų, dalyvių skaičiavimai smarkiai išsiskyrė: „15min“, remdamasis naujienų agentūra AFP, nurodė apie 250 tūkst. žmonių, Ispanijos vyriausybės delegacija Madride suskaičiavo 25 tūkst., o organizatoriai – 50 tūkst. protestuotojų.
Demonstrantai reikalavo pensijas didinti pagal faktinę infliaciją
Protestą sušaukė Ispanijos valstybinės pensijų sistemos gynimo organizacijas vienijanti koordinatorė COESPE. Į sostinę atvyko pensininkų organizacijų nariai iš įvairių šalies regionų.
Demonstrantai taikiai žygiavo nuo Madrido Atočos geležinkelio stoties. RTVE ir organizatoriai nurodė, kad eitynės baigėsi Alcalá gatvėje, į kurią finišo vieta buvo perkelta paskutinę minutę. „15min“ skelbė, kad protestuotojai žygiavo iki centrinės Gran Via prekybos gatvės.
Eitynių dalyviai reikalavo pensijas didinti pagal faktinę infliaciją, minimalią pensiją prilyginti minimaliajai algai ir mažinti vyrų bei moterų išmokų atotrūkį. Jie taip pat ragino atsisakyti nuoskaitų žmonėms, anksčiau išėjusiems į pensiją po 40 ar daugiau metų darbo stažo.
Protestuotojai nepritarė jokiam pensijų sistemos privatizavimui. Jų plakatuose buvo raginama „apsaugoti ir garantuoti mūsų pensijas“.
Sevilijoje, pietų Ispanijoje, dirbantis 38 metų valstybės tarnautojas Juanas Fernándezas sakė nesąs tikras, ar ateityje apskritai gaus pensiją. Pasak jo, privatizuotos pensijos dalies vertė priklausytų nuo akcijų rinkų, todėl tokioje sistemoje būtų ir laimėtojų, ir pralaimėtojų.
64 metų protestuotoja Pilar, nepanorusi atskleisti pavardės, pareiškė, kad pensijos turėtų būti „šventas reikalas“. Ji pasmerkė viešųjų paslaugų privatizavimą ir protestą susiejo su pastarųjų savaičių demonstracijomis dėl būsto kainų bei nepakankamos nuomininkų apsaugos. Moteris ragino ginti ne tik pensijas, bet ir viešąją sveikatos apsaugą bei švietimą.
Pensijų ateitis tapo rinkimų ginčo objektu
Politinę priešpriešą sustiprino spalio 13 dieną Ispanijos opozicinės Liaudies partijos (PP) parlamentinės atstovės Ester Muñoz išsakytas teiginys, kad dabartinė pensijų sistema „žlugs“, todėl jos modelį būtina keisti. Konkrečių reformos priemonių ji nepateikė.
Socialinės apsaugos ministrė Elma Saiz atsakė, kad vienam pensininkui šiuo metu tenka 2,51 įmokas mokančio asmens – daugiausia nuo 2011 metų. Ji viešai klausė PP, ar partija ketina mažinti pensijų išmokas.
Dešiniosios partijos „Vox“ ekonomikos atstovas José María Figaredo tuo pačiu politinių ginčų laikotarpiu viešąją pensijų sistemą pavadino „zombiu“. Jis siūlė mišrų modelį, pagal kurį dalis pensijos būtų kaupiama individualiai.
Socialistų premjeras Pedro Sánchezas kaltino PP ketinant silpninti pensijų indeksavimą pagal infliaciją. Jis atkreipė dėmesį, kad partija balsavo prieš 2021 metais priimtą pensijų reformos įstatymą.
PP iš tiesų nepritarė visam įstatymui, tačiau atskiro balsavimo vien dėl pensijų indeksavimo pagal infliaciją nebuvo. Vėliau partija palaikė kai kurias konkrečias su indeksavimu susijusias priemones.
PP pažadėjo kasmet indeksuoti pensijas
PP lyderis Alberto Núñezas Feijóo spalio 19 dieną pažadėjo, kad laimėjusi lapkričio 29-osios rinkimus jo partija kasmet didintų pensijas pagal infliaciją. Oficialioje PP pozicijoje teigiama, kad dabartinių gavėjų pensijos būtų indeksuojamos pagal vartotojų kainų indeksą, o jaunimui būtų siekiama užtikrinti finansiškai gyvybingą viešąją sistemą.
Nuo 2022 metų galiojantis įstatymas numato, kad įmokinės pensijos kasmet didinamos pagal dvylikos mėnesių iki ankstesnių metų gruodžio vidutinę metinę infliaciją. Jei šis vidurkis būna neigiamas, pensijos nemažinamos.
2026 metų rugsėjį vidutinė senatvės pensija Ispanijoje siekė 1 576,10 euro per mėnesį. Visų Socialinės apsaugos sistemos pensijų vidurkis buvo mažesnis – 1 374,60 euro. Tą mėnesį 9,5 mln. žmonių išmokėta 10 547 417 pensijų, kurių bendra suma siekė 14,498 mlrd. eurų.
