Spalio 29 dieną Vilniuje pristatoma galutinė Lietuvai pritaikyto visuotinės gynybos modelio versija ir jos įgyvendinimo planas. Koncepcija siekiama pasirengimą krizėms bei karui išplėsti už kariuomenės ribų, į bendrą sistemą įtraukiant valstybės institucijas, savivaldybes, kritinės infrastruktūros operatorius, verslą ir gyventojus.
Plane numatytas 51 konkretus veiksmas
Modelį parengė JAV analitinis centras „New Generation Warfare“, bendradarbiaudamas su tarptautiniais saugumo ir gynybos ekspertais. Rengiant koncepciją remtasi devynių valstybių patirtimi, tarp įvardytų pavyzdžių – Suomija, Švedija, Estija, Izraelis ir Ukraina.
Įgyvendinimo plane numatytas 51 veiksmas aštuoniose gebėjimų srityse – nuo ginkluotosios gynybos ir civilinės saugos iki informacinio atsparumo bei sąjungininkų integracijos. Dokumente apibrėžiamos organizacijų, įmonių ir piliečių pasirengimo priemonės, taip pat reikalingi struktūriniai, finansavimo ir teisėkūros sprendimai.
Koncepcijos rengėjai pabrėžia, kad energetika, technologijos, logistika, ryšiai ir tiekimo grandinės didele dalimi priklauso privačiam sektoriui. Todėl valstybės gebėjimas veikti per krizę priklausys ir nuo įmonių bei kitų organizacijų pasirengimo.
Dokumentu siekiama atsakyti, ką Lietuva turi pakeisti, kad šalies gynyba nebūtų vien kariuomenės užduotis, ir kokį vaidmenį krizės ar karo atveju atliktų verslas, valstybės institucijos bei visuomenė.
Ekspertai vertins, kaip planą paversti realiais gebėjimais
Pristatyme dalyvauja buvęs NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Philipas Breedlove’as ir buvęs Pietų Korėjos specialiųjų operacijų pajėgų vadas generolas In-Bum Chunas. Koncepciją taip pat aptaria „New Generation Warfare“ analitikai Maegen Nix ir Janis Berzinis.
Modelį pristato šio JAV analitinio centro vadovas Gregas Melcheris ir asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas. Ekspertų diskusijoje nagrinėjama, kaip plane numatytus sprendimus paversti realiais gebėjimais, kurie veiktų ne vien dokumentuose, bet ir krizės ar karo metu.
Po diskusijos numatyta spaudos konferencija, kurioje dalyvauja T. Godliauskas ir Lietuvos viešosios įstaigos „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis.
Modelis rengtas keliais etapais. Pirminis tyrimas pristatytas 2026 metų birželį, o rugsėjį pradinė koncepcijos versija išbandyta per dvi dienas trukusias pratybas. Jose dalyvavo daugiau kaip 30 valstybės institucijų, kariuomenės, savivaldos, verslo, nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovų.
Pratybų scenarijus apėmė taikos, vadinamosios pilkosios zonos, mobilizacijos ir karo sąlygas. Galutinė modelio versija pristatoma spalio 29-ąją, o įgyvendinimą numatyta pradėti 2027 metais.
Visuotinio šaukimo siūlymą lydės kariuomenės galimybių vertinimas
Visuotinės gynybos koncepcija pristatoma Lietuvoje tęsiantis diskusijai dėl visuotinio šaukimo. Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ 2026 metų rugpjūtį atliktoje 1 501 gyventojo apklausoje tokį šaukimą palaikė 76,3 proc. respondentų. Daugiau kaip pusė apklaustųjų norėjo jį įvesti anksčiau nei 2030 metais. Tyrimo paklaida siekė iki 3 procentų.
Spalio 27 dieną opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas ir dauguma šios frakcijos parlamentarų įregistravo pataisas. Jomis siūloma nuo 2030 metų sausio 1 dienos atsisakyti atsitiktinės atrankos ir privalomai šaukti visus nustatytus kriterijus atitinkančius vaikinus, o merginoms palikti savanoriškos tarnybos galimybę.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad visuotinio šaukimo klausimas bus svarstomas Valstybės gynimo taryboje. Tačiau, pasak premjero, prieš nustatant konkrečią datą būtina įvertinti, ar kariuomenė turi pakankamai instruktorių ir infrastruktūros kasmet parengti maždaug 15 tūkst. pašauktųjų.
Sausio 9 dieną paskelbtame 2026 metų karo prievolininkų sąraše buvo 42 556 asmenys. Per metus planuota pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų, iš jų 3 870 – devynių mėnesių tarnybai, o 90 kariuomenei reikalingų profesijų atstovų – trijų mėnesių tarnybai. Nuo 2026 metų privalomajai pradinei karo tarnybai kviečiami 18–22 metų jaunuoliai, o į sąrašus įtraukti pilnamečiai moksleiviai – iškart po mokyklos baigimo.
