Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas spalio 29 dieną paragino nepriešinti kariuomenės ir vidaus saugumo tarnybų – policijos bei pasieniečių. Jo teigimu, šioms tarnyboms reikalingas papildomas finansavimas neturėtų būti skiriamas krašto apsaugos sistemos sąskaita.
Ministras gynybos lėšų panaudojimo problemų nesieja su VRM poreikiais
R. Kaunas šios pozicijos laikėsi ir keliamų klausimų, ar krašto apsaugos sistema sugeba jai skirtas lėšas panaudoti laiku, akivaizdoje.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius spalio 8 dieną skelbė, kad tuo metu buvo panaudota 43,92 proc. 2026 metų gynybos asignavimų. Jis ragino gynybai skirtas lėšas leisti nuosekliai, skaidriai ir efektyviai.
Vyriausybės pateiktame 2027 metų biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijai kartu su Gynybos fondu numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginti su 2026 metais, ministerijos asignavimai didėtų 34,8 mln. eurų, tačiau jų dalis sumažėtų nuo 5,38 iki 5 proc. BVP.
Politikai siūlo remtis NATO nustatytu išlaidų padalijimu
Kai kurie politikai siūlo vidaus saugumo poreikius finansuoti atsižvelgiant į NATO nustatyto 5 proc. BVP įsipareigojimo struktūrą: bent 3,5 proc. BVP skirti pagrindinėms karinėms reikmėms, o iki 1,5 proc. – su gynyba ir saugumu susijusioms sritims.
Dėl tokio išlaidų lygio iki 2035 metų NATO šalys susitarė per 2025 metų Hagos viršūnių susitikimą. Į papildomą 1,5 proc. kategoriją gali būti įtraukiamas kritinės infrastruktūros ir tinklų apsaugos, civilinės parengties bei atsparumo stiprinimas.
Vidaus reikalų ministerija papildomai prašo 124 mln. eurų
Vidaus reikalų ministerija 2027 metų viešajam saugumui papildomai prašo 124 mln. 72 tūkst. eurų. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas šią sumą vadina kritiniu, o ne pageidaujamu poreikiu.
Iš prašomų lėšų 56 mln. eurų būtų skirti darbo užmokesčiui, o apie 68 mln. eurų – veiklai, įskaitant kibernetinį saugumą, Kriminalinės policijos biuro ir kitų statutinių tarnybų poreikius. Tarp konkrečių prašymų yra 5,1 mln. eurų Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariniam pasirengimui, Baltijos jūros kritinės infrastruktūros apsaugai ir aprūpinimui, beveik 9 mln. eurų pareigūnų priemonėms bei 2,4 mln. eurų reabilitacijai ir kitoms sveikatos paslaugoms.
M. Katelynas teigė, kad papildomų lėšų negavusi vidaus reikalų sistema nesustotų, tačiau kai kurie tyrimai galėtų vykti lėčiau, mažesne apimtimi arba visai neįvykti.
Biudžeto projekte viešajam saugumui iš viso numatyta 921,8 mln. eurų. Statutinių pareigūnų atlyginimus ketinama didinti vidutiniškai apie 7,5 proc., o visų į projektą įtrauktų statutinių ir aplinkosaugos pareigūnų algoms papildomai skirti 45,3 mln. eurų.
Vidaus reikalų ministerijos sistemos statutinių pareigūnų atlyginimams papildomai numatyta daugiau kaip 35 mln. eurų. Ministerijos skaičiavimu, vidutinė alga į rankas padidėtų maždaug 128 eurais. VRM duomenimis, vidutinis statutinių pareigūnų atlyginimas į rankas išaugo nuo 1 358 eurų 2023 metais iki 1 623 eurų 2026 metų pirmąjį pusmetį.
M. Katelynas pripažino, kad dabartinis projektas neatliepia visų policijos, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos poreikių. Ministras žadėjo dėl finansavimo toliau derėtis su premjeru ir Finansų ministerija.
