Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto ekspertai sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos siūlomą naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį. Jų vertinimu, Seimo komitetuose svarstomas projektas gali pakenkti darbo rinkai, kelti saugumo bei kriminogeninių problemų ir prieštarauti Europos Sąjungos teisei.
Dvejų metų leidimui pasibaigus tektų išvykti
Prezidento inicijuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas Seime įregistruotas birželio 29 dieną, o viešai pristatytas liepą, politikams vis labiau nerimaujant dėl sparčiai augančios imigracijos.
Projektu siūloma atskirti trumpalaikį terminuotą darbą nuo ilgalaikės darbo migracijos ir integracijos modelio. Naujas leidimas suteiktų užsieniečiui teisę iki dvejų metų dirbti bei gyventi Lietuvoje, iš jos išvykti ir grįžti leidimo galiojimo laikotarpiu.
Leidimui pasibaigus arba jį panaikinus, žmogus turėtų išvykti iš Lietuvos. Naujas terminuoto darbo leidimas galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, tačiau prašymą būtų leidžiama pateikti praėjus trims mėnesiams nuo ankstesnio leidimo galiojimo pabaigos ar panaikinimo.
Prašymas įprastai būtų nagrinėjamas per 45 dienas, o pakartotinai vykstant dirbti pas tą patį darbdavį – per 30 dienų. Darbdavį paprastai būtų galima pakeisti tik išdirbus pas jį bent šešis mėnesius ir gavus Migracijos departamento leidimą. Išimtis būtų taikoma turint duomenų apie ypač išnaudojamas darbo sąlygas.
Projektu taip pat siūloma bendrą nacionalinio saugumo patikros terminą ilginti nuo 14 iki 28 dienų, o svarbiais atvejais maksimalų terminą – nuo 28 iki 56 dienų.
Teisininkai įžvelgia neatitiktį ES taisyklėms
Teisės instituto ekspertai nėra pirmieji, sukritikavę prezidento pasiūlymą. Pastabų anksčiau pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Lietuvos žvalgybos institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Seimo teisininkų vertinimu, nuostata, pagal kurią leidimas būtų panaikinamas vos nutrūkus darbo sutarčiai, gali prieštarauti ES direktyvai 2024/1233. Joje numatyta, kad iki trijų mėnesių trunkantis nedarbas savaime negali būti pagrindas panaikinti bendrą leidimą gyventi ir dirbti. Teisės departamentas taip pat nurodė, kad projekte siūlomi darbdavio keitimo apribojimai gali neatitikti tos pačios direktyvos.
Departamentas citavo birželio 11 dienos VSD raštą. Jame naujasis modelis įvertintas kaip galintis padidinti Lietuvoje nesiintegravusių užsieniečių skaičių ir dėl to kelti grėsmę valstybės saugumui.
Seimo teisininkai kritikavo ir siūlymą terminuotiems leidimams rezervuoti ne mažiau kaip 50 proc. bendros darbo migracijos kvotos. Jų vertinimu, taip būtų nepagrįstai teikiama pirmenybė žemesnės kvalifikacijos darbuotojams ir ribojamos Vyriausybės galimybės reaguoti į darbo rinkos poreikius.
Prezidentūra tvirtina, kad projektas ES teisei neprieštarauja
Prezidentūra nesutinka su kritika ir teigia, kad siūlomas modelis neprieštarauja ES teisei. Pasak projekto rengėjų, jis padėtų patenkinti laikiną darbo jėgos poreikį ir atskirtų užsieniečius, atvykstančius tik užsidirbti, nuo norinčių Lietuvoje gyventi bei integruotis ilgam.
Rengėjų pateiktais duomenimis, gegužės 1 dieną Lietuvoje gyveno 218 tūkst. užsieniečių. Iš jų 102 tūkst. buvo atvykę dirbti vidutinės arba žemesnės kvalifikacijos darbų, o apie 80 proc. naujai išduodamų leidimų darbo pagrindu teko tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojams.
Seimas projektą pradėjo svarstyti liepos 14 dieną. Po pateikimo jam pritarė 58 parlamentarai, vienas balsavo prieš, keturi susilaikė. Pagrindiniu paskirtas Seimo Užsienio reikalų komitetas, o papildomai projektą nagrinėja Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai.
Numatyta, kad pataisos įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, o joms įgyvendinti reikalingi teisės aktai būtų priimti iki 2026 metų pabaigos.
