Prezidentūroje spalio 29 dieną numatytame prezidento Gitano Nausėdos sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus aptariamas integruotos oro erdvės gynybos įgyvendinimas ir galimybė iki 2030 metų pereiti prie visuotinio šaukimo. Reguliaraus posėdžio darbotvarkėje taip pat numatyta saugumo padėties apžvalga, oro atakos pavojaus perspėjimo sistemos korekcijos ir bendradarbiavimas su Ukrainos gynybos pramone.
Taryba vertins oro gynybos ir perspėjimo pokyčius
Reagavimo į oro grėsmes ir gyventojų perspėjimo klausimas tapo ypač aktualus po to, kai spalį Lietuvos teritorijoje nukrito iš Lenkijos pusės įskridęs ukrainietiškas dronas. G. Nausėda tuomet siūlė perspėjimus diferencijuoti pagal riziką konkrečiame regione.
VGT taip pat aptars integruotos oro erdvės gynybos įgyvendinimą. NATO liepą nusprendė Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją išplėsti į oro gynybos misiją, o prie naujo veikimo režimo pereita rugpjūtį.
Lietuva kartu diegia papildomus ilgojo ir trumpojo nuotolio bei pasyviuosius radarus. Posėdyje numatyta įvertinti šių priemonių įgyvendinimą ir bendrą šalies saugumo padėtį.
Dar vienas darbotvarkės klausimas – bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone perspektyvos.
Visuotinio šaukimo data dar nenustatyta
Prezidento vadovaujama Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba rugsėjo 17 dieną vienbalsiai nutarė rekomenduoti VGT pavesti Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei įvertinti visuotinio šaukimo įvedimą iki 2030 metų bei galimą išsamų jo įgyvendinimo planą.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis rugsėjo 22 dieną pabrėžė, kad sprendimas dėl visuotinio šaukimo iki 2030-ųjų dar nepriimtas. Anot jo, VGT turės įvertinti tokio modelio kainą, valstybės galimybes ir tai, ar dalis žmonių galėtų atlikti civilinę alternatyviąją tarnybą.
Spalio 27 dieną opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas ir dauguma šios frakcijos atstovų įregistravo pataisas, pagal kurias nuo 2030 metų sausio 1 dienos būtų atsisakyta atsitiktinės atrankos pagal metinę kvotą. Siūloma šaukti visus nustatytus kriterijus atitinkančius karo prievolininkus.
Pagal konservatorių projektą privalomai būtų šaukiami tik vaikinai, o merginos galėtų tarnauti savanoriškai. Galimybė atlikti alternatyviąją tarnybą išliktų.
Šauktinių plėtrai reikėtų daugiau instruktorių ir patalpų
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sutiko, kad Lietuvai reikia aiškios visuotinio šaukimo datos, tačiau pabrėžė būtinybę tinkamai pasirengti. Maždaug 15 tūkst. jaunuolių per metus parengti reikėtų pakankamai instruktorių, stacionarių arba modulinių patalpų ir kitų pajėgumų.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė spalio 28 dieną taip pat teigė, kad šiuo metu Lietuva neturi pakankamai instruktorių ir infrastruktūros visuotiniam šaukimui. Vis dėlto, jos vertinimu, valstybė juda šio modelio link.
Sausio 9 dieną paskelbtame 2026 metų karo prievolininkų sąraše buvo 42 556 jaunuoliai. Metų pradžioje įvairiomis tarnybos formomis planuota pašaukti apie 5 tūkst. žmonių, tarp jų – 3 870 karių devynių mėnesių tarnybai.
Rugsėjo 27 dieną Krašto apsaugos ministerija pranešė šaukiamųjų skaičių padidinusi nuo 5 110 iki 5 320, o devynių mėnesių tarnybos karių – nuo 3 870 iki 4 080. Pagal nuo 2026 metų galiojančią tvarką pirmiausia šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, o tarnyba, priklausomai nuo jos formos, gali trukti tris, šešis arba devynis mėnesius.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra nurodęs tikslą iki 2030 metų įvairiomis formomis kasmet parengti 7–8 tūkst. karo prievolininkų ir pašaukti beveik visus norinčius bei galinčius tarnauti.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu bendrovės „Norstat“ rugpjūtį atliktoje apklausoje visuotiniam šaukimui iki 2030 metų pritarė 76 proc. gyventojų, o 51 proc. norėjo jį įgyvendinti kuo greičiau. Visų vyrų šaukimą palaikė 40,1 proc., vyrų ir moterų – beveik 19 proc. respondentų. Apklaustas 1 501 žmogus, deklaruota paklaida siekė 3 procentus.
VGT renkasi Seimui svarstant 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą. Jame Krašto apsaugos ministerijai ir Gynybos fondui 2027 metais numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
