Prasidėjus maudynių sezonui, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena gyventojams jų teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių bei tvenkinių pakrantėmis, tačiau pabrėžia, kad prie šių pakrančių būtina patekti teisėtai, naudojantis viešais keliais, takais ar kitais įteisinimo būdais. Patekimas per privačią žemę galimas tik gavus savininko leidimą.
Įstatymai draudžia užtverti ar užstatyti vandens telkinių pakrantes taip, kad būtų apribotas žmonių naudojimasis jomis, išskyrus specialios paskirties teritorijas su nustatytais apribojimais.
Žemės savininkai ar naudotojai, besiribojantys su vandens telkiniais, privalo užtikrinti galimybę žmonėms naudotis pakrante. Prie vandens telkinio turi būti palikta laisva, ne siauresnė kaip 5 metrų pločio pakrantės juosta praėjimui. Jei pirmi 5 metrai nuo kranto yra pelkėti, stačiame šlaite ar skardyje, praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu, kad bent 1 metro pločio juosta būtų tinkama naudotis.
Nors pakrante gali naudotis visi, būtina gerbti privačią nuosavybę – negalima be leidimo naudotis privačiais lieptais, eiti per kiemą ar žemės sklypą, šiukšlinti ar kitaip pažeisti viešąją tvarką.
Jei privačios žemės savininkas nenustato kitų apribojimų, leidžiama apsistoti privačioje pakrantės dalyje tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos po saulės laidos.
Naudojimasis pakrante neatsiejamas nuo aplinkosaugos pareigų. Gyventojai privalo surinkti visas atliekas ir jas išsinešti, nepaliekant šiukšlių. Pakrantėse draudžiama važinėti ar statyti transporto priemones, išskyrus tam skirtus kelius, aikšteles ar kiemus.
Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.
Apie galimai neteisėtai įrengtas tvoras, vartus ar kitas kliūtis, trukdančias laisvam praėjimui pakrante, gyventojai kviečiami pranešti Aplinkos apsaugos departamentui skambindami bendruoju pagalbos numeriu 112.
Ginčams kilus dėl žemės sklypų ribų, nuosavybės teisių ar kitų civilinių teisinių santykių tarp žemės savininkų ir pakrantėmis besinaudojančių asmenų, rekomenduojama kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą arba spręsti ginčą kitais teisės aktuose numatytais būdais.
