Prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, siūlančias laikinai atleisti nuo pajamų mokesčio tėvus, auginančius du ar daugiau vaikų. Iniciatyva pateikta tada, kai Lietuvos gimstamumo rodiklis pirmą kartą šalies istorijoje nukrito žemiau vieno vaiko per moters gyvenimą.
Pagal pasiūlymą, 0 proc. GPM tarifas būtų taikomas ne didesnei nei vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio atlyginimo daliai – šiemet VDU viršija 2 312 eurų per mėnesį. Lengvata priklausytų kiekvienam vaikui, gimusiam nuo 2026 m. sausio iki 2033 m., ir galėtų būti naudojama iki penkerių metų, tėvams patiems pasirenkant laikotarpį nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 d. Mokestis būtų susigrąžinamas deklaruojant metines pajamas. Lengvata apimtų ir įvaikinimą: šiuo metu šeiminiuose namuose auga apie 1 000 vaikų, didžioji jų dalis – vyresni nei dešimties metų paaugliai.
„Siūlau unikalią paskatą, paremtą elgsenos ekonomikos principais: terminuotai taikyti 0 proc. GPM tarifą gimus antram ir kitam vaikui. Tai gali paskatinti neapsisprendusiuosius susilaukti daugiau vaikų", – pranešime sakė prezidentas, pabrėždamas, kad fiskalinis poveikis biudžetui išsitęstų per ilgą laikotarpį. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. biudžeto netekimų apskritai nebūtų, o kumuliatyvinis GPM kritimas 2030–2040 m. sudarytų apie 0,3 proc. BVP, t. y. vidutiniškai 0,03 proc. BVP per metus, jei lengvata būtų susijusi su 10 000 papildomų gimimų.
Pasiūlymas pateiktas itin niūraus demografinio fono: 2025 m. Lietuvos suminis gimstamumo koeficientas nukrito iki 0,99 – pirmą kartą žemiau vieno vaiko per moters gyvenimą. Pernai šalyje gimė apie 17 500 kūdikių, tuo tarpu 2024 m. jų buvo 19 086. Palyginimui: 2023 m. koeficientas siekė 1,18 – buvęs žemiausias nepriklausomos Lietuvos rekordas, kai ES vidurkis tuo metu buvo apie 1,4. Lietuva neigiamą natūralų gyventojų prieaugį patiria nuo 1993 m. – mirtingumas gimstamumą viršija maždaug 20 000 per metus.
Šis siūlymas yra jau antra prezidento demografinė iniciatyva per metus. Nuo 2027 m. įsigalios papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – 87 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui, kuriam Seimas pritarė pernai taip pat prezidento iniciatyva. Ši priemonė biudžetui kasmet kainuos apie 87 mln. eurų.
Tačiau naujajai idėjai opozicija ir dalis valdančiųjų priešinasi. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas iniciatyvą įvertino skeptiškai: pasak jo, dabartinėje situacijoje Lietuvos biudžete galimybių tokioms lengvatoms nėra. Buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pasiūlymą pavadino „absoliučiu populizmu", nurodydama, jog vienu metu reikalauti gynybos finansavimo iki 5–6 proc. BVP ir reikšmingai mažinti biudžeto pajamas – prieštaringa pozicija.
Biudžeto suvaržymai iš tiesų yra reikšmingi: 2026 m. gynybos biudžetas pasiekė rekordinį lygį – 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Bendra perskirstymo per BVP dalis siekia apie 35 proc., o Europos Komisija prognozuoja, kad 2027 m. ji ūgtels iki 35,8 proc. BVP. Prezidento siūlymui dar laukia Seimo svarstymas.
