Prezidento rūmuose vyko pirmosios ponios Dianos Nausėdienės inicijuotas ir globojamas lietuvių gestų kalbos literatūros ir meno vakaras „Gyvenu ir jaučiu gestais. Tarp horizontų“. Trečius metus rengiamas vakaras yra tapęs reikšminga tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ programos tradicija.
Sveikindama renginio dalyvius, pirmoji ponia pabrėžė, kad šis vakaras yra skirtas ne tik lietuvių gestų kalbos kūrėjų talentui ir kūrybai, bet ir visuomenės gebėjimui matyti, girdėti bei priimti įvairias kultūrinės raiškos formas.
„Šį vakarą čia susirinkome švęsti laisvės ir teisės kurti lietuvių gestų kalba. Prezidentūros tikslas skatinti visus patirti dovaną – sužinoti apie ypatingą kūrybą, garsiai kalbėti apie gestakalbių kūrėjų teisę unikaliai skleisti įvairialypę poezijos galią ir išplėsti mūsų visų suvokimo ribas. O svarbiausia – pažinti tai, kas gimsta nebalsiame žodyje, judesyje, žvilgsnyje, ritme, tyloje ir šviesoje“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė taip pat pabrėžė Prezidentūros dėmesį lietuvių gestų kalbos sklaidai ir kūrybinės įvairovės svarbą valstybės ateičiai.
„Ši kūryba – tai visavertė kultūros dalis. Tai gyva meno kalba, autentiška savo estetika, unikali metaforomis, turinti savitą ritmą, gilią dramaturgiją ir jau trejų metų oficialiąją istoriją. Turime padaryti viską, kad lietuvių gestų kalbos poezija ir literatūra būtų matoma, išnirtų iš periferijos, būtų ne išimtis, ne alternatyva, bet šviestų kaip kultūros pilnatvės ir stiprios, brandžios valstybės ženklas“, – teigė pirmoji ponia.
Pirmoji ponia taip pat pabrėžė lygių galimybių svarbą kultūros lauke. Pasak D. Nausėdienės, lygios galimybės prasideda ne nuo formalių žodžių. Jos prasideda tada, kai visuomenė pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę kurti, būti matomam ir suprastam savo kalba. Kai kultūros scena tampa atvira įvairioms patirtims ir įvairiems pasaulio matymo būdams.
Pirmoji ponia padėkojo vakaro sumanytojai Anželikai Teresei, festivalio „Poezijos pavasaris“ rengėjams, lietuvių gestų kalbos kūrėjams ir bendruomenei už nuoseklų darbą puoselėjant gestų kalbos meną bei kuriant atviresnę kultūros erdvę visiems.
„Didžiausias ir seniausias poezijos festivalis Europoje, puoselėjantis tradiciją jau dešimtmečius, šiandien ne tik atveria duris lietuvių gestų kalbos kūrėjams – jis siunčia labai svarbią žinią visoms visuomenėms pasaulyje. Žinią, kad kultūra priklauso visiems. Kad poezijos pasaulyje nėra „mažesnių“ kalbų“, – sakė D. Nausėdienė.
Šių metų vakaro tema – „Gyvenu ir jaučiu gestais. Tarp horizontų“ – kvietė apmąstyti žmogaus ryšį su pasauliu ir kitais, artumo ir atstumo, skirtumų ir bendrystės temas. Prezidentūros Baltojoje salėje vykusiame renginyje pasirodė lietuvių gestų kalbos literatūros pradininkai, ilgamečiai kūrėjai bei jaunosios kartos menininkai, tęsiantys ir moderniai interpretuojantys gestų kalbos poezijos tradiciją.
