Matavimo plūduras prie Maljorkos salos krantų vakarinėje Viduržemio jūros dalyje užfiksavo naują rekordinę vandens temperatūrą – 33,02 laipsnio Celsijaus, pranešė Ispanijos nacionalinė meteorologijos tarnyba „Aemet“. Rodmuo užregistruotas 16 val. prie Sa Dragoneros salos, esančios į vakarus nuo Maljorkos, trijų metrų gylyje atviroje jūroje.
RTVE: tokios temperatūros Ispanijos vandenyse dar nebuvo
Plūdurą valdo Ispanijos uostų administracija „Puertos del Estado“, ir duomenys dar laukia oficialaus patvirtinimo – tai pabrėžė ir pati „Aemet“. Vis dėlto dar prieš patvirtinimą valstybinė televizija RTVE paskelbė, kad tai aukščiausia kada nors Ispanijos vandenyse išmatuota temperatūra.
Ankstesnis Ispanijos rekordas – 31,87 laipsnio – buvo užfiksuotas 2024 m. rugpjūčio 12 d. tame pačiame Sa Dragoneros plūdure. Naujasis rodmuo senąjį viršija daugiau nei vienu laipsniu. Jei duomenys pasitvirtins, jis pranoktų ir ankstesnį viso Viduržemio jūros rekordą – 31,96 laipsnio, 2024 metais išmatuotą prie El Ariš miesto Egipte.
Vanduo įšilo keturiais laipsniais virš normos
Vakarinėje Viduržemio jūros dalyje vandens temperatūra šiuo metu yra apie keturiais laipsniais aukštesnė už ilgametį vidurkį. Detalesni matavimai rodo, kad Balearų salų, kurioms priklauso ir Maljorka, regione anomalija siekia keturis–penkis laipsnius, o į šiaurę nuo Menorkos salos – net penkis–šešis laipsnius virš sezoninės normos. Europos Sąjungos palydovinės stebėsenos programos „Copernicus Marine“ duomenimis, vanduo aplink Balearus yra maždaug dviem laipsniais šiltesnis nei įprasta.
Neįprastą maždaug keturių laipsnių paros temperatūros svyravimą lėmė šilto vandens antplūdis kartu su vėjo nebuvimu – sąlygos, būdingos nuo 2026 metų gegužės tebesitęsiančiai jūros karščio bangai. Mokslininkų teigimu, pagrindinė šių aukštų temperatūrų priežastis yra žmogaus sukelta klimato kaita.
Karščiai matuojami ir ore: „Aemet“ patvirtino, kad liepa Balearų salose buvo karščiausias mėnuo per visą stebėjimų istoriją nuo 1961 metų – vidutinė temperatūra siekė 28 laipsnius, arba 2,9 laipsnio virš ilgamečio vidurkio. Aukščiausia liepos oro temperatūra salyne – 41,1 laipsnio Poljensos mieste liepos 16 dieną, o aukščiausias nakties minimumas – 28 laipsniai Soljerio miestelyje liepos 20 dieną.
Rekordas ir prie Italijos krantų
Istorinį rekordą pasiekė ir Ligūrijos jūra prie šiaurės vakarų Italijos krantų. Rugpjūčio 3 dieną prie Porto Venerės kurorto La Specijos provincijoje išmatuota lygiai 31 laipsnio temperatūra – maždaug keturiais laipsniais daugiau nei klimatinis vidurkis. Rodmenį užfiksavo Italijos aplinkos apsaugos ir tyrimų agentūros ISPRA bangų plūduras: 13.30 val. peržengta 30 laipsnių riba, o 16 val. pasiektas 31 laipsnio piikas. Ankstesnis šalies rekordas buvo 29 laipsniai prie Melės kyšulio Savonos regione.
Pagal „Copernicus“ duomenis beveik visa Viduržemio jūra šiuo metu priskirta „ekstremaliai karštos“ kategorijai – tai reiškia vienas aukščiausių kada nors šiuo metų laiku stebėtų temperatūrų.
Kuo tai gresia ekosistemoms ir rudens orams
Vis aukštesnės vandens temperatūros kelia grėsmę jautrioms jūrų ekosistemoms: jūros karščio bangos Viduržemio jūroje sukelia masinius organizmų žūties atvejus, o 2025 metais bent viena karščio banga palietė 99,6 proc. baseino. Ilgai trunkantis šilimas ardo Viduržemio jūrai gyvybiškai svarbias Posidonia oceanica jūržolių pievas net tada, kai temperatūra neviršija mirtinų ribų – didžiausio kaupiamojo šiluminio streso zonose dangos sumažėjimas viršija 40 procentų.
Įkaitusi jūra išgarina milžiniškus vandens kiekius ir į arti paviršiaus esančius oro sluoksnius išskiria didžiulius terminės energijos srautus. Kai rudenį pirmasis šaltas oras iš šiaurės susiduria su šiuo šiltu ir drėgnu oru, jis greitai kyla į viršų ir gali sukelti smarkias audras su liūtimis.
Poilsiautojams ir vietos gyventojams tai jau dabar reiškia, kad pakrantėje neatvėsta net naktį, oro drėgmė didelė, o maudynės jūroje toli gražu neatgaivina. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais metais temperatūros toliau kils.
Karščiai apėmė didelę Europos dalį
Aukšta jūros temperatūra fiksuojama tuo metu, kai didelėje Europos dalyje tvyro karščiai. Ispanija ir Prancūzija kovoja su didžiausiais kada nors registruotais miškų gaisrais prie Abilos miesto centrinėje Ispanijoje ir Žirondos departamente pietvakarių Prancūzijoje – evakuota daugiau nei 300 tūkst. žmonių. Nauja karščio banga gali atnešti 40–45 laipsnių orą.
