Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „labai norėjo“, kad JAV pirmoji ponia Melania Trump tarpininkautų dėl humanitarinių paliaubų Rusijos okupuotuose Oleškuose, pietų Ukrainos Chersono srityje. Spalio 28 dieną jos vyresnysis patarėjas Marcas Beckmanas sakė, kad V. Putinas atsiuntė oficialų laišką, kuriame Rusijos vardu pripažino M. Trump „išskirtine tarpininke“.
Paliaubos prasidėjo anksčiau ir apėmė daugiau teritorijos
Pasak M. Beckmano, Rusijos kariuomenė pasiūlė paliaubas pradėti dviem dienomis anksčiau ir išplėsti jų teritoriją už Oleškų į kitas Chersono srities dalis. Ukraina su pasiūlymu sutiko.
Baltieji rūmai spalio 23 dieną iš pradžių skelbė, kad paliaubos prasidės spalio 29-ąją, tačiau jos įsigaliojo jau spalio 27 dieną 3 val. Kyjivo laiku. Kovos veiksmus sutarta sustabdyti šešioms dienoms – iki lapkričio 1 dienos 22.59 val.
Ši pauzė turi sudaryti sąlygas išminuoti kelius, pristatyti maisto, vandens bei vaistų ir evakuoti norinčius gyventojus. M. Beckmanas paliaubų paankstinimą ir teritorijos išplėtimą pavadino geros valios ženklu.
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas ir Rusijos atstovė Yana Lantratova spalio 28 dieną nurodė, kad per pirmąsias 30 paliaubų valandų pažeidimų neužfiksuota. M. Beckmanas taip pat tvirtino, kad abi pusės iki tol laikėsi susitarimo.
Paliaubos apėmė ir Ukrainos kontroliuojamą Chersoną kitapus Dnipro. Spalio 28 dieną mieste buvo neįprastai ramu, o gyventojai ir komunalinių tarnybų darbuotojai pauzę išnaudojo apsipirkti, apžiūrėti būstus ir tvarkyti apsauginius tinklus nuo dronų.
Ukraina perspėjo dėl galimo propagandinio spektaklio
Buvęs Jungtinės Karalystės gynybos atašė Kyjive ir Maskvoje Johnas Foremanas įspėjo, kad Rusija gali sąmoningai leisti M. Trump prisiimti nuopelnus. Jo vertinimu, taip Maskva prieš JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimus mėgina sustiprinti savo, kaip taikdarės, įvaizdį tarp MAGA („Padarykime Ameriką vėl didžią“) judėjimo šalininkų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu perspėjo, kad Rusija gali išvalyti kelius taip, jog evakuojami žmonės būtų nukreipti į Rusiją ir ten pasiliktų. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad Maskva rengia „dešimtis“ surežisuotų propagandinių vaizdo įrašų.
Pagal susitarimą Rusijos ir Ukrainos civiliai pareigūnai turi lankyti gyventojus jų namuose. Norintiems išvykti turi būti suteiktas transportas į jų pasirinktą – Ukrainos arba Rusijos – pusę.
Tačiau „Ukrainska Pravda“ paviešintuose susitarimo puslapiuose buvo numatyta žmones, norinčius pasiekti Ukrainą, pirmiausia vežti per Anapą pietų Rusijoje, o spalio 31 dieną skraidinti į Gomelį Baltarusijoje. Spalio 30 dieną turinčių prasidėti evakuacijų sąrašuose buvo keli šimtai žmonių.
M. Beckmanas teigė, kad Rusijos ir Ukrainos atstovai paliaubų susitarimą pasirašė per susitikimą Baltarusijoje. Kai kurių sąlygų jis neatskleidė, nes abi pusės atskirai prašė išlaikyti jas konfidencialias.
Oleškuose rengiamasi pristatyti pagalbą ir pradėti evakuaciją
Baltųjų rūmų vertinimu, iš maždaug 24 tūkst. prieš karą Oleškuose gyvenusių žmonių mieste liko apie 1 700–2 000 gyventojų, daugiausia senyvo amžiaus, ir maždaug 50 vaikų. Oficialus gyventojų surašymas ten neatliktas nuo 2022 metų.
D. Lubinecas pranešė, kad išminavus kelią ir atgabenus humanitarinį krovinį Oleškuose kartu dirbs Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovai. Pagalba turės būti toliau tiekiama ir tiems žmonėms, kurie nuspręs likti mieste.
M. Beckmanas spalio 28 dieną sakė, kad Ukrainos ombudsmenas per artimiausias 36 valandų, taigi iki spalio 30-osios, turėtų atvykti į Oleškus ir vadovauti Ukrainos veiksmams vietoje.
Prie humanitarinių pastangų prisidėjo ir Vatikanas. Popiežius Leonas XIV spalio 16 dieną telefonu ragino V. Putiną leisti pristatyti Oleškams maisto bei medicinos pagalbą ir užtikrinti savanorišką bei saugią civilių evakuaciją. Rusijos prezidentas atsakydamas dėl padėties kaltino Ukrainą.
Pasak M. Beckmano, be Vatikano pastangų, šalims nepavyko į tarpininkavimą įtraukti nei Jungtinių Tautų, nei Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto.
