Rusijos valdomoje tamsiojo interneto duomenų rinkoje aptikti daugybės Lietuvos keliautojų 2012–2026 m. įrašai. Juose nurodyti asmens kodai, paso ir telefono numeriai, kelionių kryptys, datos bei kainos, atskleidė „Delfi“ tyrimas.
Nutekinti įrašai leidžia tiksliai atkurti keliones
Nutekintuose rinkiniuose rasta keliones užsisakiusių ir kartu vykusių žmonių tapatybės duomenų, elektroninio pašto adresų, pasų numerių ir galiojimo datų. Informacija taip pat atskleidžia, su kuo, iš kur ir į kur žmonės keliavo.
Vienas tyrimo autorių, „Delfi“ žurnalistas Nerijus Povilaitis, sakė buvęs šokiruotas nutekėjusių duomenų tikslumo ir masto. Pasak jo, informacija nėra sudėta į vieną viešai paskelbtą failą – Rusijos valdomoje tamsiojo interneto rinkoje jos galima ieškoti pagal konkretų žmogų.
Tokie duomenys gali būti panaudoti tapatybės vagystėms ir itin įtikinamoms tikslinėms sukčiavimo atakoms. Žinodami tikras kelionės datas, kryptis, kainą ir bendrakeleivius, nusikaltėliai galėtų kreiptis į žmogų pateikdami informaciją, kuri sudarytų patikimo pranešimo įspūdį.
Tikslus paveiktų žmonių skaičius nenustatytas. N. Povilaitis teigė, kad nutekėjimo mastą turėtų išsiaiškinti teisėsaugos institucijos.
Agentūros neigia, kad įsilaužta į jų sistemas
Aptiktuose įrašuose minimi kelionių organizatoriai „Tez Tour“ ir „Join Up“, taip pat agentūros „Makalius“, „Kelionių ekspresas“, „West Express“, „Noriu atostogų“, „Kelionių akademija“, „Baltic Tours“ ir „Amberturas“.
Tačiau bendrovių pavadinimų buvimas duomenyse savaime neįrodo, kad informacija nutekėjo iš jų sistemų. Minėtos kelionių agentūros neigė, kad buvo paveikta jų infrastruktūra.
Rugsėjo 15 dieną programišių grupuotė „DataSuckers“ prisiėmė atsakomybę už įsilaužimą į „Tez Tour“ sistemas Rusijoje ir Baltarusijoje. Grupuotė skelbė atsisiuntusi ir sunaikinusi apie 395,5 mln. rezervacijų, užsakymų bei finansinių operacijų įrašų.
Šie pareiškimai nepatvirtina, kad visi grupuotės nurodyti duomenys buvo autentiški ar kad ataka apėmė Lietuvos klientus. Tam reikėtų nustatyti, ar Lietuvos bendrovės sistemos buvo susijusios su atakuota infrastruktūra.
„Tez Tour Lietuva“ atstovė Inga Aukštuolytė teigė, kad bendrovė nuo 2011 m. veikia atskirai nuo Rusijos įmonės ir neturi su ja finansinių, valdymo ar bendradarbiavimo ryšių. Pasak jos, visos Lietuvos bendrovės akcijos priklauso Ispanijos įmonei „Germesinvest“, kurios pagrindinis akcininkas yra Bulgarijos pilietis.
„Tez Tour“ iš pradžių neigė savo sistemose užfiksavusi Lietuvos keliautojų duomenų pasisavinimą. Vėliau bendrovė pradėjo vidinį tyrimą dėl galimo pažeidimo ir pripažino, kad galėjo būti paveikta dalis su rezervacijomis susijusių duomenų.
Institucijos papildomai tikrina galimą pažeidimą
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tikrinti, ar esama techninių įrodymų, kad „Tez Tour“ infrastruktūroje galėjo būti paveikti Lietuvos gyventojų asmens duomenys. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras „Delfi“ nurodė neturėjęs duomenų apie šį galimą incidentą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija informaciją apie galimai nutekintus keliautojų duomenis gavo dar rugsėjį ir perdavė ją teisėsaugos bei kibernetinio saugumo institucijoms.
Spalio 22 dieną Seimo narys Audrius Petrošius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Jis prašė ištirti nutekėjimą, įvertinti galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Vilniaus apskrities policijai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, Generalinės prokuratūros prokuroras šį nutarimą panaikino ir pavedė papildomai patikslinti aplinkybes.
N. Povilaitis ir A. Petrošius perspėjo, kad informacija apie pareigūnų, kariškių, žvalgybos darbuotojų ar politikų šeimas bei jų keliones gali būti panaudota priešiškų valstybių tarnybų žvalgybai arba siekiant daryti poveikį.
