Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą viešai pripažino, kad Vakarų valstybės ateityje galėtų aptarti Maskvos reikalaujamas saugumo garantijas Rusijai. Tačiau jis pabrėžė griežtą veiksmų seką: pirmiausia turi būti užbaigtas karas ir užtikrintas Ukrainos saugumas, o tik tada galima svarstyti Rusijos keliamus saugumo klausimus.
Zelenskis nustatė sąlygą būsimoms diskusijoms
„Pirmiausia turime išspręsti šio karo klausimą ir tik tada ieškoti atsakymų į klausimus, kuriuos Rusija kelia remdamasi savo požiūriais ir lūkesčiais saugumo srityje“, – sakė Zelenskis.
„Financial Times“ šį pareiškimą įvertino kaip reikšmingą Ukrainos pozicijos poslinkį. Iki šiol Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai Rusijos reikalavimus laikė mėginimu atkurti Maskvos įtakos sferą, apriboti kaimyninių valstybių suverenumą ir iš esmės pertvarkyti Europos saugumo sistemą.
Zelenskio teigimu, principinius klausimus su Rusija galima aptarti tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms. Tačiau jeigu būtų pereita prie saugumo garantijų, kurioms reikėtų Europos valstybių įsipareigojimų, jos privalėtų tiesiogiai dalyvauti derybose.
Trišales derybas ketinama surengti Abu Dabyje
Ukraina, Rusija ir JAV rengiasi techninio lygio trišalėms deryboms Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje. Spalio 28 dieną Ukrainos prezidentūra skelbė besitikinti susitikimo iki lapkričio 10-osios, tačiau Zelenskis tą pačią dieną sakė, kad konkreti data dar nenustatyta.
Pasak jo, Vašingtonas laukia įvykių Artimuosiuose Rytuose, o galimas susitikimo laikas yra lapkričio 6–10 dienos. Tarp derybų temų galėtų būti atakų prieš energetikos infrastruktūrą ir komercinę laivybą pristabdymas, tolesni karo belaisvių mainai bei galimo Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimo formatas.
Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas spalio 21 dieną teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš principo sutiko atnaujinti derybas po lapkričio 10-osios. Anot jo, dėmesio centre turėtų būti pokario saugumo sistema Rusijai ir Ukrainai.
Tai būtų pirmosios tokios trišalės konsultacijos nuo 2026 metų vasario. Šiemet šalys jau surengė tris derybų raundus – du Abu Dabyje sausį ir vasarį bei vieną Šveicarijos mieste Ženevoje vasarį. Reikšmingesnių rezultatų, išskyrus belaisvių mainus, nepasiekta.
Šiaurės šalių vadovai paragino Putiną mažinti įtampą
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre spalio 27 dieną iš Suomijos sostinės Helsinkio paskambino Putinui. Maždaug 90 minučių trukęs pokalbis buvo spalio 20 dieną Norvegijos sostinėje Osle vykusio susitikimo tęsinys ir buvo rengiamas konsultuojantis su Ukraina. Vėliau abu vadovai kalbėjosi su Zelenskiu.
Stubbas ir Støre pabrėžė veikę savo valstybių, o ne visos Europos vardu. Jų tikslas buvo tiesiogiai perduoti Putinui žinią apie būsimas derybas, paraginti atnaujinti dialogą ir pabrėžti būtinybę mažinti karo įtampą. Zelenskis sakė iš jų išgirdęs vertinimą, kad Maskva rimtai žiūri į būsimas Abu Dabio konsultacijas.
Støre teigė nemanantis, kad Putinas pakeitė požiūrį į karo užbaigimo principus. Vis dėlto, pasak Norvegijos premjero, Europos pozicija Rusijos vadovui buvo išdėstyta labai aiškiai. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą, kad kai kurios Europos žinios Putino nepasiekia per jo pokalbius su amerikiečiais.
Kremliaus paskelbtame pokalbio aprašyme kompromiso ženklų nebuvo. Maskva tvirtino, kad ilgalaikė taika įmanoma tik „visiškai ir besąlygiškai“ atsižvelgus į Rusijos interesus, o Europos Sąjungos ir NATO valstybes kaltino konflikto pratęsimu. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad pokalbyje nenuskambėjo nieko nauja.
Maskvos pozicija dėl Europos vaidmens taip pat lieka nevienareikšmė. Ušakovas anksčiau kalbėjo apie būtinybę įtraukti europiečius į platesnes diskusijas, tačiau spalio 28 dieną pareiškė, kad Europos atstovai į planuojamą trišalį techninį susitikimą nebus kviečiami.
„The Telegraph“, remdamasis Vakarų diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad Maskva gali siekti sumažinti NATO karinį buvimą iki 1997 metų lygio. Tai galėtų reikšti reikalavimą išvesti sąjungininkų pajėgas iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos, tačiau tokia nauja derybų sąlyga oficialiai dar nepaskelbta.
Rusija panašius NATO plėtros ir pajėgų dislokavimo ribojimo reikalavimus kėlė dar prieš plataus masto invaziją į Ukrainą. Vakarų valstybės ir dabar nerodo pasirengimo dėl jų nusileisti.
