Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su siūlymu suvienodinti lietuvių kalbos mokymo apimtis lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse. Tai leistų visiems Lietuvos piliečiams vienodai išmokti valstybinės kalbos, nepriklausomai nuo jų lankomos mokyklos tipo.
Šiuo metu ministerija derina Bendrųjų ugdymo planų pakeitimo projektą, siekdama įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse lietuvių kalbai būtų skiriama ne mažiau pamokų nei gimtajai kalbai. Tačiau tame projekte numatomas lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius tokių mokyklų pradinio ugdymo programos pirmoje klasėje yra mažesnis lyginant su lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičiumi lietuviškų mokyklų pradinio ugdymo programos pirmoje klasėje.
Kitaip tariant, nuo rugsėjo 1-osios lietuviškų mokyklų pirmokai, kaip ir dabar, turės 8 savaitines lietuvių kalbos pamokas, antrokai, trečiokai ir ketvirtokai – po 7 savaitines pamokas. Tuo metu tautinių mažumų mokyklų pradinukai 1–4 klasėse turės po 7 savaitines lietuvių kalbos pamokas. Taigi, tautinių mažumų mokyklų pirmokai lietuvių kalbos pamokų turės viena savaitine pamoka mažiau. Toks skirtumas skirtingo tipo mokyklose per ketverius mokslo metus sudaro 35 pamokas.
L. Kasčiūnas pastebi, kad pagal iki šiol galiojančią tvarką lietuviškose mokyklose pradinukai turi 8 lietuvių kalbos pamokas per savaitę pirmaisiais mokymosi metais, o antraisiais–ketvirtaisiais – 7 pamokas per savaitę. Tuo tarpu tautinių mažumų mokyklose pradinukai 1–4 klasėse turi po 5 savaitines pamokas. Per ketverius mokslo metus lietuvių kalbos pamokų skirtumas skirtingo tipo mokyklose sudaro 315 pamokų. Vertinant aritmetiškai, susidarantis žinių ir gebėjimų skirtumas prilygsta beveik dviem papildomiems mokymosi metams.
„Nors dabar situacija keičiasi į gerą, tačiau skirtumas, kad ir nedidelis, išlieka. Valstybinės kalbos išmokimo sąlygos ir prielaidos yra plačiai išanalizuotos ir tebeanalizuojamos mokslinėje literatūroje, todėl tai, kad iki šiol nėra sukurtos veiksmingos sistemos, leidžiančios tautinių mažumų mokiniams tinkamai išmokti valstybinę kalbą, tik įrodo tęstinio lygiateisiškumo principo ir konstitucinių tokių asmenų teisių ignoravimo faktą
