Kai pavasaris galutinai išskleidžia žiedus, norisi sulėtinti žingsnį ir įsižiūrėti, įsiklausyti, paliesti, paragauti. Lėtojo turizmo asociacija (LTA) skelbia naujo sezono pradžią ir pristato potyrių žemėlapį, pilną gyvų istorijų, tikrų skonių bei vietų, leidžiančių pailsėti nuo kasdienio bėgimo.
„Mes siūlome keisti kelionių kryptį ir klausti savęs ne kur vykti, o kodėl. Lėtojo turizmo sezonas skirtas tam, kad laiką matuotume ne nukeliautais kilometrais, o patirčių gyliu. Tik taip galime atrasti tikrąjį ryšį su aplinka, paveldu, savimi ir bendruomenių kuriamais stebuklais“, – sako Lėtojo turizmo asociacijos vadovė Henrieta Miliauskienė.
Didysis sezono startas gegužės 16 d.: keturios kryptys atradimams
Oficialią sezono pradžios dieną lėtojo turizmo kūrėjai kviečia rinktis vieną iš keturių unikalių kultūrinių krypčių skirtinguose Lietuvos regionuose: nuo laisvės pojūčio su plieniniais žirgais iki suneštinių piknikų po žydinčiomis obelimis, atveriančių duris į gilesnį regionų paveldo, gamtos bei gastronomijos pasaulį.
-
Plieninių žirgų žygis su Pranu (Jurbarko r.). Tradicinė motociklininkų šventė „Motojurginės 2026“ šiemet greitį keičia į lėtą ir prasmingą pažinimą. Renginio svečius į kelionę vaizdingu „Rojaus keliu“ nuo Seredžiaus piliakalnio iki Smalininkų kviečia Jurbarko dvaro istorijos parceliuotojas Pranas, pasiryžęs netikėtais pasakojimais atverti unikalius Nemuno krašto praeities puslapius. Saugaus eismo bei bendruomeniškumo idėjas propaguojančią dieną vainikuos gyvo garso koncertas.
-
Juslių laboratorija ir meninė diskusija (Ukmergės r.). Kultuvėnuose esantys „Lukenskų Namai“ organizuoja pavasario popietę, kurioje gamtos estetika jungiama su konceptualiuoju menu. Renginio ašimi taps diskusija apie XX a. menininko Josepho Beuyso idėjas bei medaus ir vaško simboliką jo kūryboje. Šį gilų ryšį tarp meno ir skonio kultūros analizuos žinomi kūrėjai Andrius Janulis, Eugenijus Nalevaika, Česlovas Lukenskas, Jovita Nalevaikienė ir Rūta Lukenskienė, o vakarą užbaigs teminė degustacija su medumi bei žiedais.
-
Džiazas ir piknikas žydinčiame sode (Jurbarko r.). Goniūnų kaime įsikūrusi pirmoji šalyje „Sodo sidrinė“ kviečia į susitikimą po atviru dangumi. Žydinčio senojo sodo erdvėje įvyks pirmojo lietuviško sidro konkurso apdovanojimai bei susitikimai su mūsų šalies sidrininkais. Šventinį ritmą po obelimis kurs tradicinio svingo džiazo grupė „The Shoekillers Band“, o lankytojai laukiami bendruomeniškame piknike su savo suneštinėmis vaišėmis.
-
Poezijos vakaras Raubonių malūne (Pasvalio r.). Po autentiško pramoninio paveldo skliautais rengiamas jaukus vakaras „Ar iš tikrųjų patekės saulė?“, skirtas išeivijos kūrėjo Algimanto Mackuso atminimui bei Lietuvos Laisvės kovotojų pagerbimui. Poeto tekstams apie laisvę ir tėvynės ilgesį gyvybės suteiks Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriai Vaidilė Juozaitytė, Šarūnas Rapolas Meliešius ir Arūnas Vozbutas.
Literatūriniai atradimai pavasarį tęsis ir kitose LTA narių erdvėse. Gegužės 23 d. šiuolaikinės poezijos, muzikos bei kūrybos piknikas suburs lankytojus Žeimių dvaro sodyboje (Jonavos r.), o gegužės 30-ąją svajingas poezijos žodis persikels į Šilavoto Davatkyną (Prienų r.), kur vyks tradiciniai „Poezijos pavasario“ skaitymai.
Nuo svajingo žodžio – prie žaliųjų sodo takų ir kūrybinio ravėjimo
Nuo svajingų poezijos posmų kelias natūraliai veda į žaliuojančius sodus, kur žmogaus sukurtus tekstus keičia pačios gamtos pasakojamos istorijos.
Dzūkijoje įsikūrę „holos SODAI“ (Varėnos r.) šį sezoną paruošė tikrą staigmeną tiems, kuriems žalio ploto tiesiog negali būti per daug. Kai sodas nebetelpa žemėje, jis ima kilti aukštyn – čia atsirado nauja žaliojo stogo variacija. Tačiau didžiausia sodo naujiena taps pokalbiai po pušimis apie kūrybinio ravėjimo filosofiją. Lankytojai bus kviečiami atrasti, kaip sode dirbti mažiau, o turėti daugiau, kaip nesivelti į nuolatinę kovą su gamta, o priimti jos dovanas kaip vertybę. Užsukti į svečius ir sulėtinti žingsnį „holos SODAI“ kvies atvirų durų dienomis: birželio 7 ir 21 d., liepos 19 d. bei rugpjūčio 9 ir 23 d. Kiekvieno svečio čia lauks tyli gamtos staigmena, kuri dar ilgai žaliuos prisiminimuose.
Savo erdves lėtiesiems atradimams jau ruošia ir „Palaimos sodas“ (Jonavos r.) – sodyba lankymo sezoną oficialiai atidarys nuo birželio vidurio ir netrukus žada pasidalinti kitomis savo vasaros naujienomis.
Nuo sodo ramybės – prie atgimstančių dvaro paslapčių ir šimtmečių mecenatystės
Iš žaliuojančių sodų kelias veda ten, kur didingą praeitį galima išgirsti, pamatyti ir paliesti. Tikru šios vasaros kultūriniu atradimu žada tapti ilgus metus užmirštas, o dabar naujam gyvenimui kylantis XVII a. Žemosios Panemunės dvaras (Šakių r.). Pastarųjų metų tyrinėjimai atskleidė neeilinę paslaptį – tai buvę galingieji Sapiegų rūmai, kurie ilgai laukė savo reikiamo dėmesio ir atpažinimo.
Didžiausiu vasaros įvykiu šioje unikalioje rezidencijoje taps birželio 6, 11 ir 13 dienomis dvare ir Zapyškyje debiutuosiantis naujas festivalis „Sapieginės 2026“. Šis nemokamas kultūros nuotykis pakvies į gyvą praeities ir dabarties dialogą – po atviru dangumi skambės arfų muzikos koncertas, atgimstančiose erdvėse vyks parodos, didesnėms grupėms adaptuotos ekskursijos bei istorikų Kristinos Petrauskės ir dr. Mariaus Daraškevičiaus knygų pristatymai. Romantišką Sapiegų rezidencijos pulsą šiemet taip pat palaikys besitęsianti bendrystė su „Vieno prancūzo sandėliuku“ bei Pažaislio muzikos festivaliu.
Šį sezoną dvare prasidedantys ilgai laukti rūmų fragmentų tvarkybos darbai ir stogo rekonstrukcija įkvepia dar vienai, kur kas gilesnei naujienai. Kūrėjai kviečia lankytojus tapti gyvosios istorijos dalimi ir jungtis į besikuriančią Mecenato klubo bendruomenę.
„Kultūros paveldas – tai mūsų visų istorinė atmintis, daranti mus tuo, kuo esame. Buriantis į šį klubą, norisi prisiminti pačią tikriausią mecenatystės idėją – kai sprendimas prisidėti prie kultūros gimsta mąstant kelių dešimtmečių ar šimtmečių perspektyva, nieko nesitikint atgal. Kviečiame per mažą asmeninį indėlį kartu sukurti didelį pokytį: išgelbėti apleistą mūsų senosios valstybės kultūros židinį, sugrąžinti jį dabarčiai ir išsaugoti ateities kartoms. Valstybė – tai mes. Kultūros paveldas – mūsų visų rūpestis“, – dalijasi dvaro šeimininkai Rasa ir Vytautas Jakeliai.
Nuo didingų Sapiegų rūmų – prie netikėtų pasimatymų Jurbarko dvare
Dvarų istorijos atradimai veda ir link Jurbarko dvaro parko bei čia įsikūrusio muziejaus. Šią vasarą lankytojų laukia intriguojanti pažintis su dvaro istorijos parceliuotoju Pranu, pasirengusiu kiekvienam keliautojui atiduoti po savitą Jurbarko žemių praeities gabalėlį.
Pranas kviečia į nuotaikingus „Netikėtus pasimatymus Jurbarko dvaro svečių namuose“, kuriuose rimti faktai pinasi su humoru, nuotykiais ir geros kompanijos ieškojimu. Tai proga pažinti krašto praeitį visiškai kitaip – per asmeninį ir netikėtumų kupiną pasakojimą. Kadangi dvaro parceliuotojas yra itin užimtas asmuo, dėl individualių programų su juo prašoma susitarti iš anksto, o geras laikas ir anonimiškumas – garantuojami.
Nuo Jurbarko dvaro atspindžių iki Čiurlionio pėdsakų prie Nemuno
Nemuno vingiai saugo tiek Jurbarko dvaro istorijas, tiek pasakojimus apie M. K. Čiurlionio jaunystės miestą. Kūrybos namai „Druskos studija“ (Druskininkai) šį sezoną kviečia per kūrybą bei primirštus skonius prisiliesti prie genijaus kasdienybės.
Menotyrininkė Aušra Česnulevičienė ir skulptorius Tauras Česnulevičius kviečia į kūrybinį susitikimą „Raidžių sekretai: Mano inicialai“, kur atsiveria nematyti paties M. K. Čiurlionio sukurti ženklai pirmosioms lietuviškoms knygoms. Gilinantis į šias raidžių paslaptis, kiekvienas vardo inicialas čia virsta unikaliu meno kūriniu, o pačių suprojektuota asmeninė monograma tampa stilingu, ilgaamžiu šios vasaros prisiminimu iš „Druskos miesto“.
Kita Kūrybos namų naujiena – istorinis pasakojimas „Ką valgė genijus? | Adelės Čiurlionienės virtuvės paslaptys“. Apie genijaus kūrybą kalbama daug, tačiau namų kasdienybė, kur prie vieno stalo sutilpdavo net 11 šeimos narių, o mama Adelė, buvusi viso šio pasaulio centru, dažnai lieka užmarštyje. Čiurlionio kūrybos tyrinėtoja Aušra Česnulevičienė kviečia įminti kulinarines mįsles – be ko negalėjo gyventi pati Adelė ir ką labiausiai mėgo Kastukas. Jaukų susitikimą, papuoštą XIX a. indų serviruote, vainikuoja pokalbis prie arbatos puodelio, ragaujant naminį pyragą, kurio minkymo paslaptį žinojo tik pats Čiurlionis.
Didžioji sezono naujiena!
Europos paveldo dienas pažymės unikalus „Sūrininkų piknikas Žemosios Panemunės dvare: nuo pieno iki meno“
Rugsėjo 20 d. Lėtojo turizmo asociacijos organizuojamas renginys „Sūrininkų piknikas Žemosios Panemunės dvare: nuo pieno iki meno“ istorinę Žemosios Panemunės dvaro sodybą (Šakių r.) – kadaise Sapiegų, Čartoriskių bei Tiškevičių valdytus rūmus, skendinčius 650 obelų sode, – vienai dienai pavers gyva agrarinės kultūros ir intelektualių diskusijų erdve.
„Pasirinktas europietiškos dvaro kultūros pikniko formatas padės sukurti neformalią, atvirą aplinką, kurioje lengvai megsis dialogas tarp įvairių sričių atstovų – mokslininkų, ūkininkų bei smalsių vartotojų. Šioje jaukioje parko erdvėje tradicinis „pieno kelias“ išsivystys į gilesnį pasakojimą apie šalies ekonominę bei kultūrinę raidą“, – sako sūrių ekspertė ir piknikų organizatorė dr. Aušra Fokienė.
Renginio ašimi taps Lietuvos smulkiųjų sūrininkų suvažiavimas bei geriausio artizaninio sūrio konkursas, kuriame susirungs meistrai iš Aukštaitijos, Dzūkijos bei Suvalkijos. Šventės svečiai bus kviečiami į Sūrių turgų ir išskirtines degustacijas, kuriose rankų darbo sūriai derės su medumi, kavomis be kofeino, natūraliu lietuvišku sidru ar šermukšnių vynu. Skonio, aromato ir tekstūros paslaptis padės atskleisti pirmoji Baltijos šalyse medaus someljė Rasa Nabažaitė, pirmasis šalies pomeljė Donatas Genys, tituluoti vyndariai Irma ir Giedrius Kaukai bei decaf kultūros propaguotoja Viktorija Gorbatenko.
Kulinarinius atradimus dvare lydės plati šviečiamoji programa, kurioje akademinis gylis lengvai susilies su šeimoms skirta savaitgalio atmosfera. Kartu su žinomais ekspertais – menotyrininke dr. Aiste Bimbiryte, restauratoriumi Domu Noreika, biochemike Rūta Lukenskiene, Valdu Kavaliausku, Rasa Jakeliene, pačia dr. Aušra Fokiene ir Baltijos aplinkos forumo specialistais – lankytojai ners į diskusijas apie maisto vaizdavimą mene, pieno baltymo paslaptis restaurauojant, mikrobiologiją, daugiamečių pievų svarbą, dvarų ūkio raidą, terroir reikšmę bei produkto lokalumo kriterijus. Šį potyrių kupiną pikniką dvare vainikuos režisieriaus Gvido Kovėros dokumentinio filmo „Debesų avys“ peržiūra ir pokalbiai apie tai, kas yra tikras, maistingas maistas.
Naujienų bus ir daugiau – sekite informaciją LTA „Facebook“ paskyroje Lėtasis turizmas Lietuvoje!
