Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pristatomi studentų kūrybiniai darbai, kuriuose siūlomos netradicinės idėjos, kaip užtikrinti gerovę ne tik žmonėms, bet ir kitoms gyvybės formoms, tokioms kaip medžiai, grybai ar vabzdžiai. Projektai, parengti Ispanijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Lietuvos ir kitų šalių studentų, siūlo inovatyvius atnaujinimus VDU Žemės ūkio akademijos teritorijai.
Intensyvioje transdisciplininėje „Ekosisteminio sąmoningumo laboratorijoje: miestai visoms gyvybės formoms“ Kaune dalyvavo skirtingų Europos šalių studentai. Jie kėlė klausimą, kaip peržengti žmogų centrą laikantį požiūrį ir įsivaizdavo, kaip Akademijos miestelyje galėtų derėti žmogaus sugyvenimas su įvairiomis kitomis gyvybės formomis.
VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjas dr. Gytis Dovydaitis pabrėžia, kad klimato krizė reikalauja naujų mąstymo modelių, nes tradicinis, žmogų supriešinantis su gamta požiūris, yra netinkamas. „Alternatyvių paveikslų apstu: dalį siūlo tokie teoretikai kaip Donna Haraway, Bruno Latour ar Timothy Morton, dalį – įvairios gentinės bendruomenės. Tikime, kad trečiasis alternatyvių paveikslų šaltinis yra jauni žmonės, kuriems klimato krizė gyvybiškai aktualiausia. Ši savaitė įrodė, kad jų vaizduotė nepaprastai pajėgi eiti anapus žmonijai įprastų mąstymo šablonų. Tai didelis vilties gūsis“, – teigia dr. G. Dovydaitis.
Gluosnio laistymas kaip ritualas
Projektai, parengti įvairių sričių – nuo architektūros, menotyros, miškininkystės iki IT, teisės ir filosofijos – studentų, išsiskyrė tarptautine patirtimi ir netikėtais sprendimais. Vienas projektas siūlė pastatyti platformą su suoliukais aplink VDU Žemės ūkio akademijos teritorijoje augantį gluosnį, kurioje būtų renkamas lietaus vanduo. Tai kartu simbolizuotų ramybę ir taptų ritualu, priartinančiu žmogų prie gamtos.
Kitos iniciatyvos tikslas – paversti teritoriją draugiškesne bitėms, sukuriant savotišką mitybos tinklą. Netgi rektorių paminklai būtų pritaikyti bitėms, jų maitinimuisi ir korių statymui, įkvėpti tiek filosofo Bruno Latouro idėjų, tiek lietuvių mitologijos, kurioje bites globojo dievai Bubilas ir Austėja. Tikimasi, kad tai bus naudinga ir bitininkystės studijoms.
Vabalų išgraužti takai medžio žievėje – menas
Studentai taip pat pasiūlė apsaugoti lauminius mažūnius, grybus dygstančius „raganų ratilais“, nuo automatinių vejapjovių, pažymint jų augimo vietas akmenimis. Taip būtų išsaugotos bioįvairovės salelės.
Įkvėpti vabalų, laikomų kenkėjais, studentai siekė pakeisti neigiamą nusistatymą, pabrėždami jų naudą ekosistemoms. Siūloma palaikyti natūralų gyvenimo ciklą, leisti būtybėms maitintis nukritusiais medžiais. Vabalų išgraužti takai medžio žievėje siūlomi atkartoti ir žolėje vejapjove, taip išsaugant gyvesnę ekosistemą.
Gyvas paviljonas bendram buvimui su gamta
Kitas projektas numatė sukurti gyvą paviljoną iš medžių, samanų ir grybų, kuris taptų ekosistemos dalimi ir drauge – užuovėja bei mokymosi vieta ne tik žmonėms, bet ir kitoms gyvybės formoms.
Dėmesys skirtas ir kamanių gerovei. Siūloma auginti daugiau vejų ir krūmų, mažinti betoninius takus, formuoti kalvas, apsaugančias kamanėms tinkamas dirvožemio vietas nuo lietaus. Studentai, pasirašę kamanių atstovais, netgi parengė laišką Seimui, prašydami persvarstyti savivaldybių taisykles, ribojančias leistiną žolės aukštį, dėl ko yra naikinami kamanėms gyvybiškai svarbūs lizdai.
Praktines idėjas aptarė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio funkcijas vykdantis doc. dr. Rytis Skominas, kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skauronė, mokslininkai ir projekto sumanytojai. Susipažinti su studentų idėjų vizualizacijomis galima VDU Žemės ūkio akademijos Centriniuose rūmuose (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) iki spalio 30 d. Programą organizavo Vytauto Didžiojo universitetas, bendradarbiaudamas su užsienio universitetais ir akademijomis, rėmė Europos universitetų aljansas „Transform4Europe“ ir „Erasmus+“.
