Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų pernai Europoje sumažėjo 7 proc., tačiau Lietuvoje jų skaičius augo 15 procentų. Naujausia „EY Europe Attractiveness Survey“ studija rodo, jog investuotojai Lietuvoje 2025 metais paskelbė 30 projektų, Latvija pritraukė 28, Estija – 7 TUI projektus. Aktyviausiai Baltijos regione plėtrą įgyvendino programinės įrangos ir IT paslaugų bendrovės.
Išlaiko investuotojų pasitikėjimą
Tarptautinį tyrimą kasmet atliekančios profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris atkreipia dėmesį, kad investuotojų pasitikėjimą Lietuva lemia dvi svarbios sritys – gera infrastruktūra ir talentų prieinamumas.
„Investuotojų vertinimai tik patvirtina nuostatą, kad konkuruojame talentais. Kartu tai išryškina švietimo kokybės reikšmę ekonomikos augimui, sėkmingai verslo transformacijai ir plėtrai. Būtent įgūdžiai lemia, kaip organizacijos kuria bendradarbiavimo su DI agentų sistemomis formas, siekia aukštesnės pridėtinės vertės ir užtikrina didesnį atsparumą išorės iššūkiams, kurių pastaraisiais metais – apstu“, – teigia L. Dičpetris.
L. Dičpetris teigiamai vertina ir tai, kad investuotojai pernai Lietuvoje aktyviai plėtojo į tyrimus ir plėtrą (R&D) orientuotus projektus, taip pat – verslo paslaugas.
Talentai – Lietuvos privalumas, kuris skamba kaip įpareigojimas
Studijos išvados rodo, kad investuotojų lūkesčiai Baltijos šalių atžvilgiu yra pozityvūs. 69 proc. investuotojų tikisi, kad Baltijos šalių investicinis patrauklumas per artimiausius trejus metus didės.
Kalbėdami apie plėtrą Lietuvoje, 34 proc. apklaustų verslo atstovų išskyrė galimybę rasti ir samdyti kvalifikuotus darbuotojus. Telekomunikacijų, susisiekimo ir energetikos infrastruktūrą kaip privalumą įvardijo 28 proc. respondentų.
Vertindami didžiausius Latvijos ir Estijos privalumus daugiausia verslų teigė, kad šių šalių privalumas yra mokestinė aplinka. Apie Latviją taip mano 34 proc., apie Estiją – 40 proc. tyrimo dalyvių. Lietuvos mokesčių tvarkos patrauklumą išskyrė 22 proc. respondentų. Aukštesnius įvertinimus negu Lietuva latviai ir estai pelnė ir gyvenamosios aplinkos kokybės, saugumo, įvairovės ir kultūros srityse.
EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas pabrėžia, kad talentų prieinamumas neturėtų būti laikomas savaime suprantamu ir nekintančiu Lietuvos pranašumu – švietimo sistema tampa vienu svarbiausių veiksnių, nuo kurio priklausys, ar šalis gebės šį pranašumą išlaikyti ilguoju laikotarpiu. Pasak L. Dičpetrio, talentų valdymo ir įgūdžių įgyjimo klausimai lems tiek pavienių verslų, tiek visos šalies ekonomikos transformacijos sėkmę, nes tarptautinių bendrovių strategijose iki 2030 metų pastebimas didžiulis dėmesys DI, siekiant spartinti automatizaciją, kurti naujus veiklos modelius ir aukštesnę pridėtinę vertę.
Europos reitinge Lietuva ir Latvija – greta
Pagal bendrą Europos TUI projektų reitingą Lietuva 2025 m. užėmė 25 vietą, Latvija – 26 vietą, Estija – 37 vietą. Tačiau vertinant santykinius rodiklius, vaizdas regione pasikeičia: pagal projektų skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų Latvija įsitvirtino 7 vietoje, Lietuva užėmė 11 vietą, o Estija – 29. Latvijoje 1 mln. gyventojų teko 15,08 projekto, Lietuvoje – 10,72, Estijoje – 5,11.
Panaši tendencija matoma ir vertinant TUI projektų sukurtas darbo vietas 1 mln. gyventojų. Latvijoje šis rodiklis siekė 546,6 darbo vietos, Lietuvoje – 317,1, Estijoje – 223,4.
„Nors su TUI susijusių darbo vietų kūrimas sulėtėjo, tačiau tai vertinčiau kaip silpnesnio visos Europos tiesioginių užsienio investicijų ciklo dalį. Daugiau investicijų krypo į kapitalui imlius sektorius, kaip bioekonomika, išmanioji energetika, gynyba. Matome visai Europai būdingą investuotojų atsargumą dėl lėtesnio ekonomikos augimo, geopolitinio neapibrėžtumo, su energija susijusio kaštų spaudimo“, – komentuoja EY Konsultacijų padalinio vadovas.
Pasak L. Dičpetrio, tai reiškia, kad ateityje investicinį patrauklumą teks vertinti ne tik pagal naujų projektų ar sukurtų darbo vietų skaičių, bet ir pagal tai, kaip investicijos prisideda prie produktyvumo, technologinio atsinaujinimo, eksporto potencialo ir verslo atsparumo.
Didysis trejetas lėtina tempą
Tyrimo duomenimis, 2025 m. Europoje paskelbta apie 5026 TUI projektus – 7 proc. mažiau nei 2024 metais ir 24 proc. mažiau nei 2017 m., kai buvo pasiektas TUI projektų pikas.
Stambių TUI projektų sukurtų darbo vietų skaičius Europoje taip pat traukėsi – pernai sudarė apie 202 tūkstančius, arba 25 proc. mažiau nei metais anksčiau. Tai žemiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį, kai profesinių paslaugų bendrovė EY atlieka šį kasmetį tyrimą.
Daugiausia projektų pritraukiančių valstybių žemėlapis nesikeičia. 2025 m. lyderė Prancūzija pritraukė – 852 projektus. Antroje vietoje liko Jungtinė Karalystė su 730 projektų, trečioje – Vokietija su 548 projektais. Šios trys šalys kartu pritraukė apie 42 proc. visų Europoje paskelbtų TUI projektų. Vis dėlto nė viena iš didžiųjų ekonomikų neišvengė nuosmukio: Prancūzijoje projektų skaičius sumažėjo 17 proc., Jungtinėje Karalystėje – 14 proc., Vokietijoje – 10 procentų.
Lenkija stiprina pozicijas
Kai kurios Pietų, Vidurio ir Rytų Europos rinkos rodo kitokią dinamiką. Ispanijoje TUI projektų skaičius augo 7 proc. – iki 376 projektų. Lenkija, kuri išlieka viena svarbiausių regiono investicinių konkurenčių ir partnerių, pritraukė 285 projektus – 10 proc. daugiau nei metais anksčiau. Su šiuo pasiekimu lenkai užėmė šeštą vietą Europoje. Ketvirtoje vietoje pagal projektų skaičių atsidūrė Turkija, kurioje TUI projektų skaičius augo net 20 proc. – iki 383 projektų.
L. Dičpetrio teigimu, Lenkijos rezultatas yra svarbus signalas ir Lietuvai. Nors Lietuvos ir Lenkijos rinkos skiriasi mastu, investuotojų aktyvumas kaimyninėje šalyje rodo, kad regionas išlieka patrauklus. „Nors pati Lenkijos rinka neretai vertinama kaip sudėtinga, tačiau jos ekonominė galia auga, o kaimynė yra reikšminga mūsų regiono tiekimo grandinių integracijai, energetikos plėtrai, jau nekalbant apie saugumo infrastruktūrą“, – dalijasi L. Dičpetris.
EY Konsultacijų padalinio vadovas priduria, kad investicijų žemėlapį Europoje lemia ne vien ekonomikos ciklas, bet ir politiniai bei reguliaciniai sprendimai, skatinantys verslą stipriau atsigręžti į vietines rinkas ir geriau išnaudoti regioninį potencialą.
„Lietuvai tai reiškia, kad investicijų darbotvarkė turi būti platesnė nei vien naujų TUI projektų pritraukimas – vis svarbesnė tampa jau veikiančių įmonių plėtra, vietinio kapitalo projektai, produktyvumo augimas ir technologinė transformacija. Brandžioje ekonomikoje svarbu ne tik tai, kiek projektų pritraukiame, bet ir kiek daugiau vertės sukuriame iš jau turimų kompetencijų, infrastruktūros ir verslo ekosistemos“, – akcentuoja L. Dičpetris.
Apie „Europe Attractiveness Survey“
EY Europos patrauklumo tyrimas yra kasmetinis tiesioginių užsienio investicijų Europoje tyrimas, grindžiamas EY Europos investicijų stebėsenos duomenų baze „European Investment Monitor“ (EIM). Tyrime vertinami paskelbti TUI projektai, jų geografija, sektoriai ir kuriamos darbo vietos.
Tyrimo statistinę dalį papildo investuotojų apklausos, kurias EY atlieka bendradarbiaudama su „FT Longitude“. 2026 m. kovo ir balandžio mėn. internetu apklausta 500 tarptautinių sprendimų priėmėjų. Baltijos šalių tyrimo dalyje apklausta 150 tarptautinių sprendimų priėmėjų – po 50 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
