Atlikus 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinį auditą, Valstybės kontrolė nustatė, kad beveik penktadalis, t. y. daugiau nei 19 mlrd. Eur iš beveik 91 mlrd. Eur, viešojo sektoriaus turto duomenų negalima laikyti patikimais. Didžiausi nesutapimai nustatyti žemės apskaitoje, taip pat kilo neaiškumų dėl 1,28 mlrd. Eur skolos korekcijos pagrįstumo.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigia, kad tai yra aiškus signalas apie viešojo sektoriaus valdymo būklę, lėtinį procesų sulėtėjimą, vėluojančią skaitmenizaciją ir apskaitos kompetencijos stoką. „Toks apsileidimas sukuria nesaugią aplinką, kurioje atsiranda rizikos kam tik nori – piktnaudžiavimui, turto dingimui ar neracionaliems sprendimams“, – sakė ji.
Auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau nei trečdalio valstybės turto duomenų teisingumo
Nacionaliniame ataskaitų rinkinyje iš viso nurodyta 90,87 mlrd. Eur vertės viešojo sektoriaus turto. Iš jų auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur duomenų tikslumo. Daugiausia tai paliečia savivaldybių sektorių, kur negalima patvirtinti 16,94 mlrd. Eur turto duomenų, o valstybės mastu – 2,15 mlrd. Eur.
Didžiausi iškraipymai nustatyti savivaldybių sektoriuje apskaitant žemę: negalima patvirtinti 15,8 mlrd. Eur žemės vertės teisingumo, nes dalies savivaldybių apskaitoje registruotos vertės reikšmingai skyrėsi nuo Registrų centro duomenų. Auditoriai pabrėžia, kad tai rodo institucijų nesugebėjimą sinchronizuoti naudojamų registrų duomenų, o ne fizinį turto trūkumą.
Nustatyta reikšmingų trūkumų ir apskaitant miškus, medynus, mineralinius išteklius, kultūros vertybes, infrastruktūros statinius bei kitą valstybės turtą. Vietomis dalis turto nėra tinkamai inventorizuota, naudojami netikslūs duomenys, o apskaitos procesai neužtikrina finansinių ataskaitų patikimumo.
Pasikartojančios problemos signalizuoja apie sisteminius trūkumus
Daugelį metų kartojami duomenų iškraipymai viešojo sektoriaus subjektuose rodo įsišaknijusias turto apskaitos ir kontrolės problemas.
Negalima pagrįsti 1,28 mlrd. Eur skolos sumažinimo korekcijos
Audito metu vertinta ir valdžios sektoriaus skola, kuri 2025 m. pabaigoje sudarė 33,3 mlrd. Eur, padidėjusi 3,3 mlrd. Eur per metus. Skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis išaugo iki 39,5 proc. Apskaičiuojant valdžios sektoriaus skolą, iš bendros sumos buvo eliminuota 1,28 mlrd. Eur tarpusavio įsiskolinimų. Valstybės duomenų agentūra nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių šią finansinę korekciją, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, kad skola pagrįstai sumažinta daugiau nei milijardu eurų.
Pirmą kartą audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita turi būti tobulinama
Į nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį pirmą kartą įtraukta Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita, nors ir neturėjo reikšmingų finansinių klaidų, tačiau jos metodiką būtina tobulinti. Dalis duomenų nepakankamai aiškiai atspindi valstybės priemonių įgyvendinimo pažangą, o rodiklių ir panaudotų lėšų sąsajos nėra nuoseklios. Valstybės kontrolė Vyriausybei jau pateikė siūlymus, kaip tobulinti ataskaitos rengimo metodiką.
Konsoliduotojo biudžeto duomenys neleidžia susidaryti tikrojo viešųjų finansų vaizdo
Nuo 2024 m. Lietuvoje planuojamas ir tvirtinamas konsoliduotasis biudžetas yra bendra valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) piniginė. Auditas parodė, kad šie duomenys nėra tikslūs: įstaigos neteisingai grupuoja išlaidas, dalį pinigų perveda avansu ir neišleidžia iki metų pabaigos, todėl galutinis valstybės biudžeto vykdymo rezultatas yra iškreiptas.
Didžiausia problema – valstybė naudoja du skirtingus skaičiavimo būdus: „pinigų“ (tik faktiškai įplaukęs ar išėjęs pinigas), kuris neparodo realios situacijos, ir „kaupimo“ (vertinamos realios pajamos ir visi ateities įsipareigojimai), kuris parodo tikrąją finansinę sveikatą. Dėl to institucijos atlieka dvigubą darbą ir rengia po dvi skirtingas ataskaitas. Valstybės kontrolės vertinimu, turėtų būti svarstomas biudžeto planavimo ir atsiskaitymo už jo vykdymą modelio keitimas, pereinant prie vienos, kaupimo principu grįstos sistemos.
„Finansų ministerija turėtų pradėti svarstymus dėl viso biudžeto modelio keitimo ir perėjimo prie vienos, kaupimo principu grįstos sistemos. Tai leistų atsisakyti dvigubo darbo, sumažintų biurokratiją ir parodytų tikrąją, o ne tariamą valstybės finansinę sveikatą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Būtina gerinti valstybės turto apskaitos kokybę
Valstybės kontrolė pabrėžia rekomendacijų įgyvendinimo svarbą, siekiant gerinti viešojo sektoriaus turto apskaitos kokybę, stiprinti vidaus kontrolę ir užtikrinti, kad valstybės finansiniai sprendimai būtų grindžiami tiksliais ir patikimais duomenimis.
