Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, dalyvavusi neformaliame ES bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Kipre, pabrėžė, kad naujoje finansinėje perspektyvoje turėtų būti tinkamai atliepti Lietuvos ir kitų ES rytų pasienio valstybių poreikiai. Ji pažymėjo, kad Sanglaudos politika turi ne tik mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus, bet ir stiprinti Rytų pasienio valstybių atsparumą.
„Lietuva ir kitos valstybės, besiribojančios su Rusija ir Baltarusija, susiduria su papildomais ekonominiais, socialiniais ir saugumo iššūkiais, kurie daro įtaką ilgalaikėms vystymosi perspektyvoms. Todėl žvelgiant į 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę perspektyvą, Sanglaudos politika turi išlikti tvirta ir pakankamai finansuojama. Ji turėtų toliau mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus, kartu geriau atsižvelgiant į Rytų pasienio regionų realijas“, – sakė viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Anot jos, Sanglaudos politika turi išlikti pagrindine ES investicijų politika, remiančia ilgalaikę regionų plėtrą, ekonominę ir socialinę konvergenciją. Šios lėšos ir toliau turi būti investuojamos į kokybiškas darbo vietas, įgūdžius, inovacijas, susisiekimą ir kitas sritis, o rytinių pasienio regionų atveju tai turi būti derinama su investicijomis, stiprinančiomis atsparumą.
„Būsima Sanglaudos politika taip pat turėtų suteikti pakankamai lankstumo, kad būtų galima reaguoti į kylančius iššūkius ir krizes. Sėkmė matuojama ne mūsų sukurtų taisyklių skaičiumi, o mūsų pasiektais rezultatais. Todėl taisyklių supaprastinimas turėtų išlikti būsimos Sanglaudos politikos sistemos pagrindiniu prioritetu“, – reziumavo finansų viceministrė.
