## Teisybės paieškos labirintai: kai ieškinys tampa neįveikiama kliūtimi
Piliečio L. K. pastangos pasiekti teisingumą teismuose nuolat susiduria su kliūtimis. Jo ieškinys, nors ir ne kartą patikslintas, vėl buvo pripažintas netinkamu nagrinėti. 2025 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, atstovaudama Kauno apygardos teismui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. K. atskirąjį skundą. Šis skundas buvo pateiktas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties, kurioje L. K. patikslintas ieškinys dėl tariamo nuolatinio reketo ir nelojalumo atsakovams E. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai, J. T. ir R. M. buvo atmestas ir grąžintas pareiškėjui, kaip skelbia rekvizitai.vz.lt.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nagrinėti, kas konkrečiai buvo „nepaduota“.
Remiantis teismo nutartimi, kuri neatskleidžia nei vardų, nei pavardžių, galima daryti prielaidą, kad L. K. 2024 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą, kaltindamas atsakovus E. B., Kauno miesto savivaldybės administraciją, J. T. ir R. M. nuolatiniu reketu ir nelojalumu, bei reikalavo iš jų priteisti 1 085 Eur kompensaciją. Tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti šį ieškinį.
Teismas argumentavo, kad „ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimų, yra netinkamai parengtas, nesuprantamas, o jame pateiktos mintys neturi jokio loginio pagrindimo“.
Vis dėlto, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir nurodė iš naujo svarstyti ieškinio priėmimo klausimą, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė svarių argumentų, pagrindžiančių jo sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovo ieškinį.
2025 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismas, gavęs ieškinį kartu su civiline byla, jau kitą dieną (kovo 13 d. nutartimi) nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Kovo 17 d. ieškovas L. M. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė iš atsakovų priteisti 0,35 ct permoką, 1 082,65 Eur nuostolį ir grąžinti 2 Eur vertės transporto kortelę. Jis taip pat nurodė, kad jo reikalavimą pagrindžia 2025 m. vasario 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo M. M. raštas Nr. 39-2-109. Be to, ieškovas prašė „taikyti laikinąsias apsaugos priemones 725 Eur sumai atsakovo sąskaitoje“.
Marijampolės teismas, 2025 m. kovo 20 d. priėmė dar vieną nutartį, kurioje pakartotinai nustatė 7 dienų terminą „patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti“. Ieškovo L.M. buvo paprašyta „aiškiai ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tinkamai suformuluoti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų anketinius duomenis, pateikti ieškinį, kuriame būtų ieškovo parašas bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus“. Deja, kovo 24 d. pateiktame pakartotiniame ieškinyje į didžiąją dalį teismo nurodymų nebuvo atsižvelgta.
Ši istorija primena nutikimą, kuris įvyko daugiau nei prieš dešimtmetį, kai šių eilučių autorė dirbo „Vakarinių naujienų“ laikraščio Kauno skyriaus vedėja. Į redakciją užsuko penkių vaikų mama, kuri verkdama pasakojo, kad teismas nepriėmė jos pačios parašyto ieškinio dėl darbdavio nesumokėto 152 litų atlyginimo. Ji parodė raštą, kuriame buvo paminėtas darbovietės pavadinimas (Druskininkų įmonės, turėjusios padalinį Kaune), filialo vadovo vardas ir pavardė, bei skola – daugiavaikės mamos uždirbtas atlyginimas. Moteris teigė, kad teisme jai buvo patarta kreiptis į advokatą, kuris už 100 litų sutiko parašyti tinkamą ieškinį teismui.
Tuo metu žurnalistai, rašantys teisėtvarkos temomis, turėjo galimybę tiesiogiai bendrauti su pareigūnais skaitytojams rūpimais klausimais. Tuomet nė viena valstybės institucija ar savivaldybė nenaudojo tarpininkų – spaudos atstovų, nes valstybės tarnautojų ar jiems padedančių samdomų pagal sutartis asmenų darbą apmokėdavo mokesčių mokėtojų pinigai. Ir niekas neslėpė asmens duomenų, kuris buvo pasirengęs eiti į viešai svarstomus teisminius procesus arba kalbėjo žurnalistui apie savo bėdas bei patirtas skriaudas, kad apie jas būtų visiems papasakota.
Taigi, paskambinau tuometiniam Kauno miesto teismo pirmininkui – teisėjui M., prisistačiau ir paprašiau man padiktuoti, kaip surašyti ieškinį teismui. Teismo vadovas iš pradžių sutriko ir pasakė, kad „gal nereikėtų žurnalistei imtis advokato darbo?“. Tačiau, kai paaiškinau, kad mano paslauga nekainuos ir kad ieškinys viso labo – dėl 152 litų, iš kurių 100 tektų daugiavaikei mamai palikti advokatui, teismo pirmininkas padiktavo, ką reikėtų rašte išdėstyti. Pasiteiravau, ar mama turės už ką dabar vaikams maisto nupirkti ir išgirdus „ne“, padaviau moteriai iš savo piniginės ištrauktus 100 litų.
Iš to, kas minima 2025-aisiais su nesėkmingomis piliečio. L.M. teisybės paieškomis susijusioje teismo nutartyje, akivaizdu, kad sudėtinga būtų surašyti tinkamą civilinei bylai dokumentą (ieškinį) ne tik žurnalistui, bet ir advokatui. Ne vien dėl skolų ar permokų, galimai susidariusių per labai ilgą laikotarpį, sumų tikslumo įrodymų. Na, taip, kai visi dabar turi „ginklą“ (duomenų apsaugos įstatymą) kai ką nutylėti, iš kur, pavyzdžiui, rašydamas ieškinį, įstengtum sužinoti tau skolingo (?) asmens duomenis, kuriuos galėtum nurodyti teismui? Ir kaip įtikinsi teismą, kad ieškai kažko konkretaus, o ne to, ko nesi pametęs..?
„Teismas nurodė, jog iš ieškovo pateikto dokumento, t. y. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) rašto, kuris, ieškovo nuomone, patvirtina žyminio mokesčio sumokėjimą, matyti, kad ieškovas buvo pateikęs prašymus VMI grąžinti žyminio mokesčio permoką dėl 2001 m. spalio 5 d. sumokėto 19,69 Eur (68 Lt) žyminio mokesčio, tačiau, teismo vertinimu, šis dokumentas nepagrindžia, kad žyminis mokestis iš tiesų ieškovo buvo sumokėtas“ (teismo nutarties citata, 2025 m. balandžio 24 d.).
Beje, toje pačioje teismo nutartyje teigiama, jog apeliantas L. M. „atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prie patikslinto ieškinio pridėtą įrodymą – VMI raštą. Anot apelianto, šis raštas pagrindžia žyminio mokesčio sumokėjimą, rodo žyminio mokesčio permoką, egzistuojančią ne tik nuo 2014 m., bet nuo 2001 m.“…
L.M. mano, kad teismas, nuo 2001 metų riboja jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Tačiau teismas laikosi pozicijos, kad šio piliečio konstitucinė teisė nėra ribojama, o tik reikalaujama kreiptis į teismą laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Jas galima peržengti tais atvejais, „kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai“ (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Byloje nenustatyta absoliučių Marijampolės teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
Balandį sostinėje paskelbtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, įsiteisėjusioje nuo jos paskelbimo dienos, nuspręsta ieškovo L.K. atskirąjį skundą atmesti, o Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. Mikonienės pasirašytoje teismo nutartyje patvirtinta, jog „vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, nurodė, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose…“
