2026 m. balandžio 17 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis balandžio 16–17 d. dalyvavo Šiaurės Tarybos plenarinėje sesijoje Osle, kurioje buvo aptariamas Šiaurės šalių pasirengimas krizėms.
G. Drukteinis pabrėžė, kad Baltijos valstybių pasirengimas krizėms turi būti kuriamas kartu su sąjungininkais ir tai yra nuolatinis procesas, paremtas patirties mainais. Jis teigė, kad Baltijos ir Šiaurės šalys turi unikalią galimybę ir pareigą rodyti pavyzdį, kaip kartu pasirengti naujiems iššūkiams.
Anot G. Drukteinio, Baltijos valstybės yra strategiškai svarbus regionas NATO rytiniame flange, kuriame po 2022 m. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą padaugėjo hibridinių grėsmių. Todėl pasirengimas krizėms ir visuomenės atsparumo stiprinimas tapo pagrindiniu prioritetu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Svarbiausios sritys šioje srityje yra infrastruktūra, transportas, mobilumas, gynyba ir energetinė nepriklausomybė, kuriose Baltijos šalys jau daugelį metų bendradarbiauja.
G. Drukteinis atkreipė dėmesį į „Rail Baltica“ projektą, kuris yra strategiškai svarbus regioninės infrastruktūros projektas. Nors projektas susiduria su iššūkiais, jis yra esminis veiksnys pasirengimo krizėms prasme ir buvo pertvarkytas į karinio mobilumo koridorių. Be to, Baltijos valstybės intensyviau plėtoja bendrą Baltijos gynybos erdvę, kurios pagrindinis elementas yra Baltijos valstybių gynybos linija palei sieną su Rusija ir Baltarusija.
G. Drukteinis paminėjo Baltijos valstybių bendradarbiavimą per COVID-19 krizę kaip pavyzdį, kaip regioninis koordinavimas gali užtikrinti laisvą judėjimą nepaprastosios padėties metu. Sukūrus „Baltijos burbulą“, Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai galėjo laisvai keliauti tarp šalių be karantino apribojimų. Šis susitarimas buvo pirmasis toks Europoje ir parodė aukštą pasitikėjimo lygį bei politikos suderinamumą. G. Drukteinis teigė, kad „Baltijos burbulas“ yra puikus veiksmingo bendradarbiavimo pavyzdys ir ateities krizių valdymo modelis.
