Seimas vėl atmetė siūlymą įteisinti nelietuviškas pavardes su diakritiniais ženklais asmens dokumentuose. Šis klausimas, jau ne pirmą kartą sulaukęs parlamentarų dėmesio, antradienį vėl buvo atmestas balsų dauguma. Už įstatymo projektą, kuris leistų naudoti diakritinius ženklus nelietuviškose pavardėse, balsavo tik 12 Seimo narių, prieš pasisakė 18, o net 48 susilaikė.
Rita Tamašunienė, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė, pristatydama projektą pabrėžė, kad šis įstatymas nėra nukreiptas prieš lietuvių kalbą. Anot jos, diakritiniai ženklai reikalingi ne lietuviškiems žodžiams, o kitų tautybių asmenų tapatybei identifikuoti ir jų tautinei priklausomybei pabrėžti.
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinis įstatymas yra nepakankamas, nes leidžia Lietuvos piliečiams, kurie nėra lietuvių tautybės, rašyti vardus ir pavardes lotyniškos abėcėlės raidėmis be diakritinių ženklų, pavyzdžiui, naudojant raides W, Q, X. Parlamentarės teigimu, valstybė turėtų gerbti savo piliečius ir sudaryti sąlygas jiems rašyti savo vardus ir pavardes taisyklingai. Ji pateikė pavyzdį, kad lenkiški vardai ir pavardės dažnai turi raidę „l“ su brūkšniu, kuri negali būti tiksliai atvaizduota pagal dabartinius įstatymus. Vietoj Ježy, pase parašoma „Ežys“.
Diskusijų metu demokratė Rima Baškienė iškėlė klausimą, ar projekto iniciatoriai suvokia, kad priėmus šį įstatymą, teisiškai būtų įteisinti šimtai kitų kalbų diakritiniai ženklai. Konservatorius Valdas Rakutis pasiūlė asmenvardžius rašyti lietuviškais ženklais, o originalią formą nurodyti šalia arba antrame dokumento puslapyje. Tačiau R. Tamašunienė atmetė šį pasiūlymą, teigdama, kad tai nėra tas pats, kas turėti originalų vardą ir pavardę, įrašytą pačiame dokumente.
Šiuo projektu buvo siekiama įteisinti, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių prašymu jų ir jų vaikų vardai bei pavardės asmens dokumentuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad tokie asmenvardžiai rašomi tik lotyniškoje abėcėlėje be diakritinių ženklų. Seimas jau ne kartą svarstė šį klausimą, tačiau iki šiol nepavyko rasti sprendimo, kuris tenkintų visas puses. Paskutinis toks projektas buvo atmestas 2023 metų birželį.
Konstitucinis Teismas 2023 metų gruodį konstatavo, kad dabartinė tvarka, leidžianti rašyti nelietuviškus vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų, neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau KT pažymėjo, kad diakritiniai ženklai būtų galimi, jei tokią išvadą pateiktų Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šios komisijos vadovė Violeta Meiliūnaitė teigė, kad komisija nėra gavusi užklausos dėl diakritinių ženklų naudojimo asmenvardžiuose, todėl negali pasakyti, kokia būtų komisijos išvada.
