Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, beveik 17 proc. Lietuvos švietimo įstaigų vadovų neturi reikalaujamo magistro laipsnio. Iš viso tai sudaro 248 asmenis. Jei jie neįgis reikiamo išsilavinimo iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos, jie turės atsisveikinti su savo pareigomis.
Švietimo ir mokslo viceministras Jonas Petkevičius trečiadienį Švietimo ir mokslo komitete teigė, kad šiuo metu 230 vadovų jau studijuoja, siekdami įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį. Tačiau 18 vadovų nesiruošia to daryti, galbūt dėl artėjančio pensinio amžiaus ar nenoro tęsti karjeros šioje srityje.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad daugiausiai magistro laipsnį turinčių vadovų dirba bendrojo ugdymo mokyklose, o mažiausiai – ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Net ketvirtadalis darželių vedėjų neturi magistro laipsnio. Ministerijos duomenimis, magistro kvalifikacinį laipsnį turi 75,5 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų (459 asmenys), 85,3 proc. bendrojo ugdymo įstaigų vadovų (699 asmenys) ir 83 proc. profesinio ugdymo įstaigų vadovų (39 asmenys).
Primename, kad nuo praėjusių metų rugsėjo įsigaliojo nuostata, numatanti, jog valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąsias mokyklas, vadovu gali būti tik asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį. Šiai nuostatai įgyvendinti buvo skirtas trejų metų pereinamasis laikotarpis. 2024 m. spalio 1 d. duomenimis, magistro studijas pasirinko 230 direktoriaus pareigas einančių asmenų: 118 bendrojo ugdymo mokyklų, 85 ikimokyklinio ugdymo mokyklų, 20 neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų, 5 profesinio mokymo įstaigų ir 2 kitų švietimo teikėjų mokyklų.
ŠMSM duomenimis, 2024–2025 mokslo metais įvairaus tipo mokyklose iš viso dirba 1629 mokyklų vadovai. Švietimo įstaigos vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai. Iš šiuo metu dirbančių vadovų, 2024 m. duomenimis, pasibaigus antrai kadencijai ir norint dalyvauti konkursuose, turėtų pakartotinai vertintis apie 117 vadovų.
Seime svarstomi Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti mokyklų vadovų skyrimo tvarką, atsisakant nuostatų dėl kompetencijų vertinimo. Pasak pataisas pristačiusios socialdemokratės Ilonos Gelažnikienės, pakartotinis kompetencijų vertinimas diskredituoja magistrantūros studijas ir kelia abejonių dėl aukštojo mokslo kokybės. Ministerijos teigimu, 2024 m. buvo paskelbti 128 konkursai į švietimo įstaigų vadovų pareigas, iš kurių 21 (16,4 proc.) neįvyko. Praėjusiais metais viename konkurse vidutiniškai dalyvavo po du pretendentus.
