Daugiau laiko vasarą praleidžiame gamtoje – ilsėdamiesi prie ežerų, vaikštinėdami miškuose, leisdamiesi į žygius ar savaitgalius kaime. Tačiau kartu su šiltuoju sezonu suaktyvėja ir erkės, o Lietuva išlieka šalimi, kurioje registruojamas didžiausias erkinio encefalito sergamumas Europoje. Dalį žmonių vis dar kamuoja abejonės dėl vakcinų naudos ar skiepų atidėliojimas.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja dr. doc. Evelina Pukenytė pabrėžia, kad pagrindinis skiepo tikslas – apsaugoti žmogų nuo sunkių ligos komplikacijų.
„Šis skiepas reikalingas tam, kad apsisaugotume nuo sunkių komplikacijų, kurios gali išsivystyti persirgus erkiniu encefalitu“, – teigia gydytoja.
Liga gali sukelti ilgalaikes komplikacijas
Erkiniu encefalitu sergantis žmogus patiria galvos smegenų uždegimą, kuris gali pasireikšti nuo lengvos iki labai sunkios formos.
„Gali sutrikti jutimai ir judesiai, atsirasti įvairių parezių, sulėtėti mąstymas ir supratimas. Sunkiausiais atvejais gali išsivystyti koma ar galvos smegenų edema. Tuomet žmogus atsiduria reanimacijoje, o po ligos jo laukia labai ilgas atsistatymo laikotarpis“, – pasakoja dr. doc. E. Pukenytė.
Ligos pasekmės gali būti ilgalaikės neurologinės problemos, o sunkiausiais atvejais – net gyvybei pavojingos. Lietuva yra viena daugiausiai erkinio encefalito turinčių šalių Europos Sąjungoje. Tam įtakos turi geografinės ypatybės – didelė miškingų vietovių, drėgnų miškų, aukštos žolės pievų ir pamiškių dalis, kurios erkėms itin palanki aplinka.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad erkės išlieka aktyvios net ir po šaltų žiemų. Jos atsparios šalčiui, nes žiemoja po lapais ir sniegu, veikiančiu kaip natūrali izoliacija. Aktyvios jos tampa, kai oro temperatūra pakyla iki maždaug +5 °C.
Ar vakcina tikrai veiksminga?
Socialiniuose tinkluose vis dar galima rasti neigiamų komentarų apie skiepų veiksmingumą ar saugumą, tačiau skiepai nuo erkinio encefalito yra laikomi vienais efektyviausių.
„Medicinoje niekas nėra šimtu procentų veiksminga. Tačiau erkinio encefalito vakcina yra viena efektyviausių – jos veiksmingumas siekia 98–99 proc. Net jei pasiskiepijęs žmogus suserga, liga dažniausiai būna daug lengvesnė“, – teigia ji.
Pasak gydytojos, labai svarbu laikytis rekomenduojamos vakcinacijos schemos.
„Jei nesilaikoma rekomenduojamos skiepijimo schemos ar tarp dozių daromos per didelės pertraukos, imuninė sistema negauna pakankamo stimuliavimo ir nesusidaro reikiamas apsauginių antikūnų kiekis“, – aiškina ji.
Pirmaisiais metais reikalingos trys dozės, vėliau – viena dozė po trejų metų. Iki 60 metų amžiaus rekomenduojama skiepytis kas penkerius metus. Vyresniems nei 60 metų žmonėms revakcinacija rekomenduojama kas trejus metus.
Dažniausi mitai apie skiepus
Kalbėdama apie vakcinaciją, dr. doc. E. Pukenytė pabrėžia, kad vakcinų tikslas – padėti imuninei sistemai atpažinti ligos sukėlėją ir pasiruošti kovai su virusu dar prieš žmogui susergant.
Prieš pasiekdamos pacientus, vakcinos pereina ilgą tyrimų ir registracijos procesą, kurio metu vertinamas jų saugumas ir veiksmingumas.
Po vakcinacijos dažniausiai pasitaiko lengvos reakcijos: rankos skausmas ar paraudimas injekcijos vietoje, nuovargis, nedidelė temperatūra. Tai normali organizmo reakcija, rodanti, kad formuojasi imunitetas, o sunkios alerginės ar neurologinės reakcijos yra itin retos.
Gydytoja taip pat primena, kad skiepas nuo erkinio encefalito neapsaugo nuo Laimo ligos, todėl net ir pasiskiepijus svarbu nepamiršti repelentų, rinktis tinkamą aprangą bei kuo greičiau pašalinti įsisiurbusią erkę.
