## Lietuviškos šaknys Venecijos bienalėje: architektūra įkvėpta medžių
Gegužės 8 dieną Venecijos architektūros bienalėje duris atvers Lietuvos paviljonas, pristatantis septynis pastatus, pastatytus ar projektuojamus Lietuvoje sovietmečiu ir nepriklausomybės laikotarpiu. Ekspozicijos ašis – išrauta medžio šaknis, simbolizuojanti urbanistikos ir bendruomenės ryšį, o vaizdo projekcijos papildys pasakojimą apie architektūros sąsajas su gamta.
Prieš išvykstant į Veneciją, Lietuvos paviljonas buvo pristatytas žiniasklaidai Kaune, Nacionalinio architektūros instituto (NAI) laikinojoje būstinėje. Čia pat įvyko ir oficialus instituto prisistatymas visuomenei.
### Ceikinių ąžuolo istorija
Šių metų bienalėje Lietuvai atstovauja Lietuvos architektų sąjungos projektas „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“, kurio kuratorius – architektas Gintaras Balčytis. Pasak Jūratės Tutlytės, Venecijos architektūros bienalės komisarės, ekspozicija siekiama atkreipti dėmesį į svarbius architektūros aspektus, o vienas iš jų – nukirsto medžio šaknis, simbolizuojanti fizinių ir mentalinių šaknų išrovimą.
Paviljono kūrėjai išreiškė norą eksponuoti prieš dvejus metus Vilniaus Ceikinių gatvėje nukirsto ilgaamžio ąžuolo šaknį, tačiau dėl logistinių sunkumų šio sumanymo įgyvendinti nepavyko. Šis kirtimas sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą, o nekilnojamojo turto plėtotojams buvo skirta bauda už padarytą žalą gamtai, siekiančią 141 tūkst. eurų.
„Norėjome ištraukti tą ąžuolo šaknį, bet, deja, nepavyko. Kiekviena šaknis turi savo sudėtingumus dėl to, kas yra aplinkui“, – teigė J. Tutlytė, pabrėždama, kad medis paviljonui nebuvo kertamas specialiai.
### Ekspozicijos elementai
Lietuvos paviljono ekspoziciją sudaro trys dalys. Medžio šaka eksponuojama kaip emocinis katalizatorius, skatinantis apmąstymus. Ją papildo dueto „Bionics“ sukurtos vaizdo projekcijos, atspindinčios bendruomenės problemas ir iššūkius. Trečioje dalyje pristatomi Lietuvos architektūros pavyzdžiai nuo XX amžiaus antros pusės iki šių dienų, iliustruojantys darnų santykį, kai medis tampa įkvėpimo šaltiniu, o ne problema, kurią reikia pašalinti.
Ekspozicijoje demonstruojami septyni pastatai, tarp kurių – sovietmečio architektūros pavyzdžiai: Albino Čepio projektuota Martyno Mažvydo bibliotekos skaitykla Palangoje, to paties autoriaus parodų paviljonas „Kupeta“ ir Algimanto Lėcko poilsio namai „Žilvinas”. Šiuolaikinei architektūrai atstovauja Vilkaviškio autobusų stotis, pastatyta 2020 metais pagal G. Balčyčio projektą. Ateities vizijas demonstruoja Valstybinių miškų urėdijos lankytojų centras ir administracinis pastatas Pylimų kaime bei Druskininkų autobusų stoties projektas.
Lietuvos paviljonas įsikurs Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje, dar žinomoje Ospedaletto šventovės vardu. Paviljono atidarymas numatytas gegužės 8-osios vakarą, o ekspozicija veiks iki lapkričio 23 dienos.
Iš pradžių Lietuvos kultūros taryba skyrė 200 tūkst. eurų biudžetą paviljonui, tačiau vėliau jis buvo padidintas iki 280 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų skiriama patalpų nuomai ir priežiūrai.
Projekto įgyvendinimui taip pat svariai prisidėjo mecenatas „Fitsout“, baldų gamybos bendrovė, skyrusi apie 60 tūkst. eurų. Iš viso prie Lietuvos paviljono projekto dirbo daugiau nei 35 dalyviai – eksponatų autoriai, kūrėjai, koordinatoriai ir konsultantai.
Venecijos architektūros bienalė yra vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros renginių pasaulyje, vykstantis kas dvejus metus nuo 1980-ųjų. Lietuva bienalėje dalyvauja nuo 2016 metų, o šis renginys suteikia galimybę pristatyti Lietuvos kūrėjų idėjas ir vizijas pasaulinei auditorijai.
