Lietuvos vyriausybė žengia svarbų žingsnį atnaujindama Nacionalinę saugumo strategiją, reaguodama į besitęsiančius konfliktus Ukrainoje bei JAV tarptautinės politikos pokyčius. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pabrėžė, kad naujame dokumente turėtų būti aiškiai išdėstyti pagrindiniai gynybos ir saugumo prioritetai.
Premjeras Gintautas Paluckas sudarė darbo grupę, kurią vadovauja krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, ir jos tikslas – parengti naują strategiją. Ministrė teigia, kad atnaujinimo poreikis kyla iš norų atspindėti pasikeitusią Lietuvos saugumo aplinką ir šalyje įgyvendinamas priemones, skirtas nacionaliniam saugumui stiprinti. Paskutinį kartą strategija buvo atnaujinta 2021 metais, o nuo tol įvykę pokyčiai, tokie kaip plataus masto invazijos grėsmė, reikalauja naujų atsakymų.
„Būtina aiškiai apibrėžti mūsų atsaką į kylančias grėsmes šalies saugumui“, – pažymėjo D. Šakalienė. Ji nurodė, kad atnaujant strategiją didelis dėmesys bus skiriamas priemonėms, skirtoms gynybos stiprinimui, valstybės ir visuomenės atsparumo didinimui bei tarptautinės saugumo aplinkos formavimui, atitinkančiai Lietuvos interesus.
Pagal premjero potvarkį, darbo grupės parengtas projektas turi būti pateiktas Vyriausybei iki spalio 1 dienos, o tikimasi, kad galutinė strategijos versija Seimo posėdyje bus pristatyta iki metų pabaigos. Į darbo grupę įtraukti atstovai iš įvairių ministerijų, Prezidentūros, Vyriausybės kanceliarijos, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos.
Seimo NSGK pirmininkas G. Jeglinskas pabrėžė, kad Nacionalinės saugumo strategijos atnaujinimas yra būtinas, nes geostrateginė situacija nuolat keičiasi. „2021 metais neturėjome plataus masto invazijos grėsmės, tačiau dabar situacija pasikeitusi, ir mes turime reaguoti“, – sakė jis. Politiko nuomone, strategijoje privalo būti aiškiai išskirti prioritetai, nes dabartinė strategija, turinti visą prekių sąrašą, nesuteikia pakankamai aiškumo.
„Turime nustatyti aiškius prioritetus, jie padės paskirstyti išteklius, o tai yra esminis strategijos efektyvumo aspektas“, – sakė G. Jeglinskas. Be to, jis pabrėžė, kad strategijoje turėtų būti atsižvelgiama ir į tautinio tapatumo stiprinimą, kad kiekvienas pilietis suvoktų savo vaidmenį gynyboje.
Politikas taip pat teigė, kad strategija turi būti perorientuota atsižvelgiant į naujausius geopolitinius pokyčius, įskaitant karo Ukrainoje pamokas, gynybos pramonės skatinimą ir technologijų panaudojimą. „Gynybos pramonė turi būti ne tik minima, bet ir laikoma ekonominės transformacijos varikliu, kas turėtų būti atspindėta ir Nacionalinėje saugumo strategijoje“, – teigė jis.
Nacionalinė saugumo strategija buvo atnaujinta paskutinį kartą 2021 metų gruodį, kai buvo atkreiptas dėmesys į autoritarinių valstybių, tokių kaip Rusija ir Kinija, keliamus iššūkius. Dokumente pažymėta, kad autoritarinės valstybės kelia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visai euroatlantinei bendrijai.
Lietuva siekia didinti kariuomenės kovinę galią ir parengtį, ypač daugiausia dėmesio skiriant sausumos kariavimo gebėjimams. Be to, strategijoje pabrėžiama nuolatinio JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų sąjungininkų buvimo reikšmė, taip pat karinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Lenkija, Latvija ir Estija.
Kitas prioritetas yra valstybės sienos apsaugos modernizavimas, daugiausiai dėmesio skiriant pažangių sienos stebėjimo technologijų diegimui. Lietuva stengiasi užtikrinti, kad jos saugumo politika atitiktų šiuolaikinius iššūkius ir galėtų efektyviai reaguoti į naujas grėsmes.
