Kaune, kino centre „Romuva“, vykusioje konferencijoje „GERVĖ 2026“ statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius statybų sektoriuje Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti sektoriaus augimui reikalingus sprendimus.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius pasveikino dalyvius ir pasidžiaugė, kad 200 statybų sektoriaus profesionalų susitiko pasidalyti įžvalgomis, diskutuoti apie rinkos tendencijas ir ieškoti sprendimų. „Pokyčių šaltinių pastaraisiais metais gausu. Vienas iš jų – Statybos įstatymo ir susijusių teisės aktų pataisos. Šis pakeitimas gali iš esmės pakeisti statybų procesą Lietuvoje. Todėl Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai nelieka nuošalyje. Po diskusijų su verslininkais pateikėme savo pasiūlymus įstatymui tobulinti“, – sakė Z. Dargevičius.
Lietuvos inovacijų centro atstovas Gytis Junevičius pažymėjo, kad pakartotinis medžiagų naudojimas statybose padeda mažinti sektoriaus poveikį aplinkai ir skatina inovacijų diegimą. Pristatydamas iniciatyvos „Circular South Baltic“ pavyzdžius, jis pabrėžė, kad žiedinės ekonomikos principų taikymas atveria naujas galimybes tvariam ir konkurencingam augimui.
Kauno miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas pristatė naujojo Kauno bendrojo plano 2026–2036 m. kryptis, pabrėždamas, kad miesto plėtra turi remtis kokybiniu augimu, darnia urbanistine raida ir racionaliu žemės naudojimu. Planuojama suderinti investicinį patrauklumą, tvarią aplinką ir interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į demografinius pokyčius bei skirtingą miesto dalių vystymosi dinamiką.
Kauno verslo vadovų klubo vadovas Mantas Raišys pabrėžė, kad būsto prieinamumas yra kritinė infrastruktūra, veikianti visuomenės gyvenimo kokybę, demografinius procesus, sveikatą ir ekonominį stabilumą. Jis akcentavo, kad augant statybų kaštams ir išliekant įperkamumo iššūkiams, būtini kompleksiniai sprendimai, apimantys viso pastato gyvavimo ciklo kaštus, tvarumą bei ilgalaikę socialinę naudą.
UAB „Day Q Analytics“ vadovas Vytautas Siaurusaitis teigė, kad per paskutinius 15 metų net 3 metai iš eilės akcininkų nuosavybės grąža (ROE) statybų sektoriuje viršijo 15 proc. ir buvo aukštesnė nei Lietuvos visų verslų vidurkis. Tačiau statybos sektoriaus efektyvumo rodikliai vis dar žemi: pardavimo pajamos per metus 1 darbuotojui – 126 tūkst. Eur, o veiklos pelnas 1 darbuotojui – 9 tūkst. Eur. Tai žemiau Lietuvos vidurkio. Lyginant su ES, tiek sukuriama pridėtinė vertė, tiek darbo užmokestis buvo 2 kartus mažesni nei ES vidurkis.
Aplinkos ministerijos Statybos politikos grupės vadovė Asta Rokickienė akcentavo, kad Lietuvoje statybų reguliavimo modelis keičiasi į didesnę atsakomybę, daugiau dėmesio skiriant procesų aiškumui, skaitmenizavimui ir administracinės naštos mažinimui. Pristatydama 2025 m. pokyčius, ji pabrėžė, kad statybos leidimų išdavimo apimtys augo, tačiau išlieka poreikis tobulinti derinimo procesus, stiprinti institucijų ir projektuotojų atsakomybę bei plačiau taikyti automatizuotus sprendimus.
Architektas Gintaras Prikockis pasidalijo patirtimi tvarkant istorinį „Romuvos“ kino centrą. Svarbiausia, pasak jo, buvo suderinti kultūros paveldo išsaugojimą su šiuolaikiniais funkcionalumo, saugumo ir akustikos reikalavimais. Šis projektas pareikalavo detalių architektūrinių tyrimų ir avarinės būklės sprendimų, jautraus požiūrio į autentiškų pastato elementų restauravimą, siekiant išsaugoti „Romuvos“ architektūrinę tapatybę ir pritaikyti pastatą šiuolaikinėms veikloms.
KPPAR prezidento Z. Dargevičiaus teigimu, vertė yra gebėjime atkurti tai, kas jau buvo sukurta aukštu lygiu. „Turint tik penkias fotografijas galima atkurti interjerą ir visas detales. Ir tai pakeičia požiūrį į nekilnojamąjį turtą. Tada pradedi dirbti ne su projektu, o su istorija. Restauruojant istorinius pastatus man svarbu ne „padaryti gražiau“, o padaryti taip, kaip buvo“, – sakė KPPAR prezidentas.
Konferencijoje „GERVĖ 2026“ šešis pranešimus pristatė viešojo sektoriaus, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, leidę pažvelgti į sektoriaus situaciją kompleksiškai. Pagrindinę renginio žinutę apibrėžia Z. Dargevičiaus mintys, kad vertė atsiranda ne tada, kai statome greičiau ar pigiau, o tada, kai suprantame, ką iš tikrųjų kuriame.
Renginio moderatorius – KTU Statybos ir architektūros fakulteto laboratorijų centro vadovas dr. Ernestas Ivanauskas. Renginio organizatoriai – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Kauno verslo vadovų klubas.
