Nors pavasarį įprastai daugiausia dėmesio skiriama potvynių rizikai, šiemet draudikai fiksuoja kitokią tendenciją – daugiau nuostolių gyventojams sukėlė ne išsiliejusios upės, o sparčiai tirpstantis sniegas. Staigus atlydis, lydimas kritulių ir temperatūrų svyravimų, tapo rimtu išbandymu pastatų konstrukcijoms ir jų sandarumui.
Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje duomenimis, šių metų pradžioje labai išaugo su sniego ir atlydžio padariniais susijusių žalų skaičius. Palyginimui, praėjusiais metais tokių atvejų beveik nebuvo fiksuota dėl neįprastai šiltos žiemos.
„Šių metų sausio–vasario mėnesiais užregistravome 42 su sniego padariniais susijusias žalas. Pernai tokių žalų neturėjome visai, nes sniego praktiškai nebuvo“, – sako „Balcia“ žalų departamento vadovė Viktorija Bužokaitė.
Pasak jos, vidutinė žalos suma siekė 322 eurus, tačiau kai kuriais atvejais nuostoliai buvo gerokai didesni, ypač kai buvo pažeistos stogų konstrukcijos ar kiemo statiniai.
„Didelis sniego kiekis tapo išbandymu ne tik šiltnamiams, bet ir gyvenamųjų namų stogams. Dalis jų neatlaikė susikaupusio svorio ir buvo tiesiog sulaužyti“, – pažymi ekspertė.
Atlydis išryškino silpniausias vietas
Specialistės teigimu, reikšmingą žalų dalį lėmė ne tik sniego svoris, bet ir pats tirpimo procesas. Ant stogų susikaupęs sniegas, pradėjęs tirpti ir slysti žemyn, apgadino įvairias pastatų dalis.
„Atlydžio metu nuo stogų slystantis sniegas apgadino stogo konstrukcijas, fasadus, terasas bei tvoras. Taip pat fiksavome išaugusį vandens prasiskverbimo į pastatus atvejų skaičių“, – teigia V. Bužokaitė.
Papildomų problemų sukėlė ir sutrikęs vandens nutekėjimas. Dėl užsikimšusių ar užšalusių latakų tirpstantis vanduo kaupėsi ir skverbėsi į konstrukcijas.
„Tokiose situacijose vanduo randa net menkiausius plyšius – pažeidžiamos lubos, sienos, atsiranda drėgmės židiniai. Gyventojai vis dar linkę nuvertinti stogo priežiūros svarbą, tačiau būtent atlydis parodo tikrąją tokių sprendimų kainą“, – sako ji.
Nepastovūs orai didina rizikas
Draudikai atkreipia dėmesį, kad temperatūrų svyravimai, kai sniegą keičia atlydis, o vėliau vėl sugrįžta šaltis, pastaraisiais metais tampa vis dažnesni. Tokios sąlygos didina apkrovas pastatams ir spartina jų nusidėvėjimą.
„Staigūs temperatūros pokyčiai sukuria papildomą įtampą konstrukcijoms. Net ir nedideli pažeidimai, kurie žiemą gali likti nepastebėti, pavasarį virsta apčiuopiamais nuostoliais“, – aiškina V. Bužokaitė.
Anot jos, žiemos sezoną reikėtų vertinti kaip laikotarpį, kuriam būtina ruoštis iš anksto – tinkama priežiūra padeda išvengti didesnių išlaidų ir netikėtų problemų.
Apie prevenciją verta pagalvoti jau pavasarį
Ekspertė pabrėžia, kad pavasaris yra tinkamiausias metas įvertinti pastatų būklę ir imtis būtinų priežiūros darbų dar prieš prasidedant kitam šaltajam sezonui.
„Gyventojams rekomenduojama jau dabar patikrinti pastatus: valyti latakus, apžiūrėti stogus, užtikrinti sandarumą ir įvertinti kiemo statinių atsparumą“, – teigia V. Bužokaitė.
Be techninės namų priežiūros, specialistė pabrėžia ir finansinio saugumo svarbą. Gamtos stichijų rizikas apimantis būsto draudimas tampa papildomu saugikliu, padedančiu išvengti neplanuotų išlaidų dėl nenuspėjamų oro sąlygų.
