Pasibaigus šaltajam žiemos laikotarpiui dažnai tikimasi, kad ilgėjant šviesiajam paros metui ir šylant orams gerės ir bendra savijauta, tačiau realybė gali būti kitokia. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad beveik trečdalis (30 proc.) šalies gyventojų nurodo priešingus pokyčius – jaučia didesnį nuovargį, motyvacijos stoką ir prastesnę nuotaiką.
Psichologų teigimu, tokia savijauta nėra reta – sezonų kaita daro reikšmingą įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei žmonių būklei. Pavasaris tampa savotišku išbandymu tiems, kurių organizmui sunkiau prisitaikyti prie sezoninių pokyčių, kurie mūsų šalyje gali būti labai ryškūs.
Emocinė būsena keičiasi kartu su metų laikais
„Affidea“ medicinos psichologė Paulina Smolskaitė sako, kad nors pavasaris daugeliui siejasi su energijos antplūdžiu, realybėje dalis žmonių išgyvena visai kitokias būsenas.
„Įprastai tikimasi, kad šiltėjant orams jausimės energingesni ir lengvesni, tačiau ne visiems taip nutinka. Yra žmonių, kurie pavasarį gali jausti emocinį išsekimą, energijos stoką ar nerimą. Šis reiškinys gana dažnas ir natūralus – sezonų kaita veikia mūsų psichologinę būklę kur kas labiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Be to, dažnai šie sunkumai dar labiau išryškėja tiems, kurie jau susiduria su nerimu, perdegimu ar pasitikėjimo savimi iššūkiais“, – sako psichologė.
P. Smolskaitė pastebi, kad viena iš svarbiausių priežasčių – organizmo biologinių ritmų pokyčiai: „Didėjantis šviesos kiekis dienos metu veikia hormonų, įskaitant melatoniną ir serotoniną, balansą organizme. Tai gali paveikti miego rutiną, o prastesnė miego kokybė siejama su išsekimu ir dirglumu. Negana to, pavasarį atsiranda ir papildomų dirgiklių – tai alergijos, temperatūrų svyravimai“.
Didžiausias spaudimas kyla iš aplinkos
Pasak psichologės, pavasarį stiprėjančią savijautos įtampą dažnai lemia ne tik fiziologiniai pokyčiai, bet ir socialiniai lūkesčiai.
„Matydami, kaip aplinkiniai tampa aktyvesni, daugiau veikia, džiaugiasi geresniu oru, galime pradėti save lyginti su jais ir jaustis taip, tarsi atsiliktume. Tuomet atsiranda mintys, kad „turėčiau jaustis geriau“ ar „kiti sugeba, o aš – ne“. Šis vidinis spaudimas neretai dar labiau apsunkina situaciją – kartu su energijos stoka atsiranda savikritika, mažėja motyvacija, stiprėja nerimo ar frustracijos jausmas“, – sako P. Smolskaitė.
Panašias prielaidas pastebi ir „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius. Jo teigimu, vis daugiau žmonių pradeda atpažinti emocinius sunkumus ir ieško pagalbos.
„Matome aiškią tendenciją, kad psichikos sveikatos paslaugos tampa viena iš labiausiai vertinamų sričių tarp privačiu sveikatos draudimu besinaudojančių klientų. Pastaraisiais metais psichologo konsultacijos pakilo į antrą vietą pagal populiarumą – klientai turėjo daugiau nei 5 tūkst. tokių konsultacijų“, – sako A. Zinevičius.
Anot jo, tai rodo brandesnį visuomenės požiūrį į emocinę sveikatą – ji vis dažniau vertinama kaip neatsiejama bendros savijautos dalis.
Socialiniai tinklai gali paaštrinti neigiamą savijautą
Papildomą emocinį spaudimą pavasarį gali kelti ir socialiniai tinklai, kuriuose šiuo laikotarpiu ypač daug aktyvaus laisvalaikio, kelionių ar socialinio gyvenimo vaizdų.
„Tyrimai rodo, kad intensyvus socialinių tinklų naudojimas gali daryti neigiamą įtaką psichologinei būklei – stiprinti depresijos ir nerimo simptomus, mažinti pasitikėjimą savimi bei didinti vienišumo jausmą. Ypač pavasarį, kai žmonės yra linkę daugiau dalintis savo socialiniu gyvenimu ir veiklomis, kyla rizika, kad stebintys iš šalies jausis mažiau įsitraukę ar gyvenantys nepakankamai aktyviai“, – teigia P. Smolskaitė.
Pasak psichologės, stebint kitų gyvenimus iš šalies gali susiformuoti įspūdis, kad pats žmogus gyvena nepakankamai aktyviai ar „įdomiai“. Tai gali skatinti spaudimą veikti daugiau, net jei tam trūksta energijos, ir ilgainiui – dar labiau didinti emocinį nuovargį.
Kada verta sunerimti ir kreiptis pagalbos
Nors tam tikri nuotaikos svyravimai keičiantis sezonams yra natūralūs, specialistai pabrėžia, kad svarbu stebėti jų trukmę ir intensyvumą.
„Jeigu nerimas, įtampa, miego sunkumai ar nuolatinis nuovargis tęsiasi ilgesnį laiką ir trukdo kasdieniam gyvenimui, tai jau signalas, kad verta pasitarti su specialistu. Taip pat svarbu nedelsti, jei savijauta blogėja ar atsiranda beviltiškumo jausmas“, – sako P. Smolskaitė.
A. Zinevičius priduria, kad delsimas ieškoti pagalbos gali turėti ilgalaikių pasekmių: „Ilgalaikis liūdesio jausmas, perdegimas ar nuolatinis nerimas gali lemti rimtesnius sutrikimus. Dažnai žmonės linkę atidėlioti, tačiau būtent savalaikis kreipimasis į specialistus gali padėti išvengti gilesnių krizių“.
Anot eksperto, privatus sveikatos draudimas tokiose situacijose suteikia galimybę greičiau gauti reikalingą pagalbą – pasirinkti specialistą ir išvengti ilgų laukimo eilių.
Svarbiausia – neskubėti „pasivyti“ pavasario
Psichologės P. Smolskaitės teigimu, vienas svarbiausių dalykų šiuo pavasario laikotarpiu – leisti sau prisitaikyti prie pokyčių savo tempu.
„Svarbu suprasti, kad nesate vieni – pavasario savijautos svyravimai yra dažni. Mūsų kūnui ir psichikai reikia laiko prisitaikyti prie naujo ritmo. Perspausdami save tik dar labiau pavargsime. Nelyginkime savęs su kitais ir duokime sau laiko“, – sako P. Smolskaitė.
Specialistė rekomenduoja išlaikyti bazinius įpročius – rūpintis miego kokybe, subalansuota mityba, darbo ir poilsio balansu, taip pat kritiškai vertinti socialinių tinklų turinį ir, jei reikia, riboti socialinių tinklų vartojimą.
