Finansų ministerija pateikė mokesčių reformos projektą, kuriame siūlomas nekilnojamojo turto mokestis, taikomas nuo 40 tūkst. eurų vertės būsto, taip pat numatomi keturi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai. Šis projektas buvo oficialiai užregistruotas trečiadienį.
Nekilnojamojo turto mokestis būtų taikomas pagal progresinę sistemą. 0,1 proc. tarifas būtų taikomas gyvenamosios paskirties, poilsio, sodo, garažo ir kitam nekomerciniam turtui, kurio vertė siekia nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. Turtui, kurio vertė viršija 200 tūkst. eurų, bet neviršija 400 tūkst. eurų, būtų taikomas 0,2 proc. tarifas. Jei turto vertė siekia iki 600 tūkst. eurų, tarifas siektų 0,5 proc., o visam turtui, viršijančiam šią sumą, būtų taikomas 1 proc. tarifas.
Šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų arba neįgalų vaiką, NT mokestis būtų taikomas nuo 50 tūkst. eurų būsto vertės. Tokiu atveju, 0,1 proc. tarifas galiotų turtui nuo 50 tūkst. iki 250 tūkst. eurų, 0,2 proc. – iki 500 tūkst. eurų, 0,5 proc. – iki 750 tūkst. eurų, o 1 proc. – visam brangesniam turtui.
Apmokestinant pagrindinį būstą, numatoma lengvata – mokesčio suma iki 450 tūkst. eurų vertės daliai būtų sumažinta 50 proc. Šeimoms su trimis ir daugiau vaikų arba auginančioms neįgalų vaiką, ši lengvata siektų 75 proc.
Socialiai remtini asmenys, gaunantys kompensacijas už šildymą, būtų atleisti nuo pagrindinio būsto apmokestinimo. Taip pat, mokesčio nemokėtų gyventojai, kurių mokėtina suma neviršytų 5 eurų.
Savivaldybių biudžetams būtų skiriama 50 proc. surenkamo būsto mokesčio.
Papildomai siūloma apmokestinti faktiškai nebaigtas statybas, jei nuo leidimo išdavimo praėjo 10 metų, o NT registre penkerius metus nebuvo tikslinami duomenys. Apleistam ar neprižiūrimam NT būtų nustatytas maksimalus 4 proc. tarifas.
Taip pat planuojama papildomai apmokestinti komercinį turtą 0,2 proc. tarifu, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus objektus. Gautos lėšos būtų skirtos Gynybos fondui.
Finansų ministras Rimantas Šadžius BNS teigė, kad maždaug 250 tūkst. eurų vertės butą turinčiai šeimai NT mokestis kainuotų apie 7 eurus per mėnesį.
Siekiant sumažinti administracinę naštą gyventojams, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) parengs NT mokesčio deklaracijas automatiškai, panašiai kaip ir žemės mokesčio atveju.
**Keturi GPM laipteliai**
Finansų ministerija taip pat siūlo įvesti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, siekiant didesnio progresyvumo. GPM tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno.
Pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, su tam tikromis išimtimis. Pajamoms iki 60 VDU būtų taikomas 25 proc. tarifas, iki 120 VDU – 32 proc., o visoms pajamoms, viršijančioms šią sumą – 36 proc. tarifas.
Tuo metu metinėms individualios veiklos pajamoms iki 42,5 tūkst. eurų siūloma taikyti 20 proc. mokesčio tarifą, o pajamoms iki 20 tūkst. eurų – 15 proc. mokesčio kreditą.
Kalbant apie išimtis, metinėms pajamų ne iš darbo santykių daliai bei ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų daliai iki 12 VDU būtų taikomas 15 proc. tarifas. Metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai iki 12 VDU būtų taikomas 5 proc. tarifas.
Siūloma nustatyti mažėjantį mokesčio kreditą, kurį taikant GPM tarifas pasiektų 15 proc. 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų sumai, 20 proc. – 42,5 tūkst. eurų sumai, o pajamoms, viršijančioms šią sumą, taikyti pagrindinius GPM tarifus.
Finansų ministras Rimantas Šadžius BNS teigė, kad didžioji dirbančiųjų dalis, t. y. vidurinės klasės atstovai, tarifo išaugimo nepajus.
„Mes įgyvendiname socialinio teisingumo principą, kad ne mažiausias pajamas ir ne vidurinės klasės atstovai, o būtent turtingiausi visuomenės nariai svariau prisidės prie mūsų biudžeto formavimo“, – sakė ministras.
Jis taip pat patikino, kad mažų pajamų gavėjams, pavyzdžiui, iš individualios veiklos uždirbantiems iki 35 tūkst. eurų, apmokestinimas nesikeis.
„Didesnes pajamas gaunantiems – nuo 35 tūkst. iki 42 tūkst. – mokesčio tarifas pamažu didės, kol pasieks 20 proc. Ir jau virš 42 tūkst. gaunantiems įsijungia progresinis apmokestinimas kartu su kitomis pajamomis“, – aiškino R. Šadžius.
Ministras pabrėžė, kad svarbios išlygos yra taikomos gaunantiems socialines pašalpas arba išmokas iš ilgalaikio darbo fondo, honorarus, palūkanas. Jiems išlieka 12 VDU limitas, iki kurio pajamų mokestis išlieka 15 proc., kaip ir dabar.
Ministerija nurodo, kad nesiūlo progresinio apmokestinimo taikyti pajamoms iš paskirstytojo pelno, siekiant skatinti investicijas, ekonomikos augimą ir kapitalo plėtrą.
**Siūloma naikinti PVM lengvatą šildymui**
Finansų ministerija taip pat siūlo padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms nuo 9 iki 21 proc.
Be to, planuojama keisti ir kitas PVM lengvatas: knygoms ir neperiodiniams leidiniams PVM tarifą mažinti nuo 9 iki 5 proc., o lengvatinį 9 proc. tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, didinti iki 12 proc.
„Skatinant edukaciją ir siekiant sumažinti neigiamą poveikį švietimo sistemai, knygas ir leidinius vietoj šiuo metu taikomo lengvatinio 9 proc. PVM tarifo apmokestinti taikant lengvatinį 5 proc. tarifą“, – teigiama PVM įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Pasak jo, šildymo ir karšto vandens PVM lengvata nėra tikslingai orientuota tik į socialiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, o malkoms – neatitinka Europos Sąjungos aplinkos apsaugos įsipareigojimų dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir Europos žaliojo kurso tikslų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius BNS sakė, kad panaikinus PVM lengvatą, siūloma didinti nepasiturintiems gyventojams mokamoms kompensacijoms skaičiuoti naudojamo turto vertę.
Anot jo, šias kompensacijas gaunantys gyventojai būtų visiškai atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
**10 proc. draudimo mokestis**
Ministerija siūlo apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis 10 proc. tarifu, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.
„Draudimo įmokų mokestis taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose mokesčio dydis svyruoja nuo 1 iki 24 proc. Tarifo dydis nustatytas atsižvelgiant į kitų valstybių taikomą praktiką ir tai, kad 10 proc. daugmaž atitiktų kitų valstybių taikomą vidutinį dydį“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Anot jo, mokestis būtų taikomas visiems draudikams ir mokamas pasibaigus ketvirčiui, iki kito mėnesio 15 dienos.
Siūloma mokestį taikyti nuo 2026 metų sausio 1 dienos sudarytoms, pratęstoms ar pakeistoms sutartims, jeigu iki Saugumo įnašo įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryta sutartis būtų pakeista jau jam įsigaliojus ir jeigu tai būtų susiję su nauja įmoka.
Lietuvos bankas turėtų pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms apie naują reguliavimą, taikomą tų valstybių draudimo įmonėms, veikiančioms Lietuvoje.
Iš Lietuvoje veikiančių 19 draudimo įmonių ir čia įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių įmonių filialų, 14 teikia ne gyvybės draudimo paslaugas. Per 2024 metus jos gavo 1,212 mlrd. eurų ne gyvybės draudimo įmokų.
**Siūloma akcizais apmokestinti saldintus bei energinius gėrimus**
Ministerija siūlo nuo kitų metų apmokestinti saldintus gėrimus, kurių 100 mililitrų cukraus arba saldiklių kiekis viršija 5 gramus, taip pat energinius gėrimus, nepriklausomai nuo jame esančio cukraus kiekio.
Saldintiems gėrimams, kurių 100-te mililitrų yra 5–8 gramai cukraus, siūloma nustatyti 7,4 cento litrui tarifą, o daugiau nei 8 gramai – 21 centą.
1,05 euro už litrą, arba 4,3 euro už kilogramą tarifą siūloma nustatyti gėrimų koncentratams.
Būtų apmokestinami ne tik Lietuvoje pagaminti, bet ir importuojami gėrimai.
Skaičiuojama, kad dėl pakeitimų 1 litras gėrimo su 5–8 gramais cukraus arba tik saldikliais brangtų 9 centais, su 8 gramais ir daugiau cukraus, taip pat energinio gėrimo litras – 25 centais, litras koncentrato – 1,27 euro, 100 gramų koncentrato – 52 centais.
Vadinamasis cukraus mokestis nebūtų taikomas farmacijos produktams, maisto papildams, kūdikių mišiniams, veterinariniams vaistams, taip pat pieno gėrimams, nefasuotiems saldintiems gėrimams, pagamintiems viešojo maitinimo įstaigose.
Akcizai taip pat nebūtų taikomi į kitas ES šalis išvežamiems saldintiems gėrimams, taip pat skirtiems užsienio diplomatinėms atstovybėms Lietuvoje, tiekiamiems kaip atsargos laivams arba orlaiviams, atsivežtiems keleivių asmeniniame bagaže.
Skaičiuojama, kad vadinamasis cukraus mokestis leistų per metus valstybės biudžetą papildyti 25 mln. eurų.
**Gynybai – 0,5 mlrd. eurų papildomų pajamų iš mokesčių pertvarkos**
Finansų ministerija siūlo padidinti Valstybės gynybos fondą, taip užtikrinant, kad priėmus mokesčių pakeitimus gautos papildomos valstybės biudžeto pajamos būtų nukreiptos krašto apsaugai.
Mokesčių pertvarkos projekto aiškinamajame rašte pateikiami skaičiavimai, rodantys, kad padidinti mokesčiai 2026 metais leis į Valstybės gynybos fondą skirti 306 mln. eurų, o 2027 metais – jau 523,6 mln. eurų.
Siūloma numatyti, kad fondą papildytų lėšos, gautos iš draudimo sutarčių mokesčio. Finansų ministerija siūlo 10 proc. apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.
Krašto apsaugai taip pat atitektų pajamos iš padidinto pelno mokesčio. Siūloma standartinį pelno mokesčio tarifą pakelti 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinį – taip pat 1 proc. punktu iki 7 procentų.
Valstybės gynybos fondą papildytų ir 2 proc. viso Lietuvoje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, taip pat pajamos iš plečiamos nekilnojamojo turto mokesčio bazės.
Gynybai būtų skiriamos lėšos ir iš siūlomo saldintų bei energetinių gėrimų apmokestinimo.
BNS jau rašė, kad Lietuvoje planuojama 2026–2030 metais padidinti finansavimą gynybai iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant per minimą laikotarpį išvystyti kariuomenės diviziją.
Valstybės gynybos fondas buvo įsteigtas pernai kaip saugiklis, kad ketinimai didinti mokesčius būtų susieti su planais didinti finansavimą krašto apsaugai, išvengiant papildomų biudžeto pajamų nukreipimo į kitas sritis.
