Seimo opozicija griežtai kritikuoja Finansų ministerijos siūlomus mokestinius pakeitimus, teigdama, kad jie ne tik neišspręs esminių problemų, bet ir gali pakenkti Lietuvos ekonomikos konkurencingumui. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas Eltai teigė, kad siūlomi pakeitimai labiau erzina žmones nei sprendžia problemas, o gynybos finansavimo klausimas lieka neatsakytas.
„Neaišku, ką galvoja šita valdančioji dauguma, nes tokie pakeitimai labiau suerzina žmones nei išsprendžia kažkokias problemas“, – sakė E. Gentvilas, kritikuodamas Vyriausybės iniciatyvas. Jis taip pat išreiškė abejones, ar šie pakeitimai padės „atšildyti“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšas, pabrėždamas, kad gynybos finansavimo problema vis dar aktuali. Pasak E. Gentvilo, šie mokesčių pakeitimai gali tapti „peiliu po kaklu“ šalies ekonomikos konkurencingumui, todėl liberalai neketina už juos balsuoti. Jis atkreipė dėmesį į valdančiosios daugumos vidaus nesutarimus, teigdamas, kad sprendimai priimami šantažo būdu. „Akivaizdu, kad valdantieji tarpusavyje turi didelių nesutarimų ir „Nemuno aušra“ šiuos pakeitimus palaikys turbūt tik su ta sąlyga, kad socialdemokratai palaikys KGB agentų išviešinimo klausimą. Kitaip sakant, ši valdančioji dauguma savo rimtus darbus pradeda nuo tam tikrų šantažų“, – teigė liberalas.
Konservatorius Mindaugas Lingė taip pat skeptiškai vertino Finansų ministerijos pateiktus skaičiavimus dėl planuojamų pajamų surinkimo. Jis teigė, kad svarbu matyti bendrą paveikslą, įskaitant įvairias lengvatas, kurios gali sumažinti surenkamų pajamų sumą. M. Lingė abejojo, ar tokiomis priemonėmis pavyks pasiekti išsikeltus gynybos finansavimo tikslus. „Jei norime pasiekti iškeltą tikslą gynybos finansavimui, tikrai reikalingas didesnis kiekis tvarių pajamų šaltinių. Dabar su tais 500 mln. eurų mes 5-6 proc. BVP kasmet nepasieksime. Tada turėtų stipriai augti skolintų lėšų vaidmuo, o skolų administravimo kaina jau greitu metu pasieks milijardą eurų“, – kalbėjo konservatorius.
M. Lingė taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį spaudimą darbo santykiams, kurį, jo nuomone, reikėtų mažinti. Jis pabrėžė, kad Lietuva jau dabar turi didelę darbo santykių apmokestinimo naštą, o siūlomi pakeitimai ją dar labiau padidins. „Jau dabar turime nemažą krūvį darbo santykių apmokestinimo srityje, o nuo šių pakeitimų atrodo, kad jis tik dar labiau augs. Paprastai tarptautinės organizacijos mums kaip tik rekomenduoja labiau žiūrėti į šios srities laisvinimo pusę“, – sakė Seimo narys. Jis kritikavo planuojamą didinti GPM tarifą, teigdamas, kad tai gali atbaidyti aukštos pridėtinės vertės investuotojus. „Dabar vietoje to – išlieka didžiausias 32 proc. GPM tarifas, bet dar atsiranda ir aukštesnis 36 proc. tarifas. Taip mes turbūt išvarinėjame aukštos pridėtinės vertės investuotojus arba juos atbaidome nuo savęs per gan didelį atstumą“, – teigė M. Lingė.
Finansų ministerijos siūlymuose numatytas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas nuo 40 tūkst. eurų vertės, taip pat keturi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, priklausomai nuo pajamų dydžio. Siūloma didinti arba panaikinti kai kuriuos lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus, įskaitant siūlymą atsisakyti PVM lengvatos šildymui, karštam vandeniui ir malkoms. Taip pat planuojama didinti PVM tarifą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros renginiams nuo 9 iki 12 proc. Kita vertus, siūloma mažinti PVM tarifą knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams nuo 9 iki 5 proc. Be to, siūloma apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis 10 proc. tarifu.
