Nerimą keliantis kokliušo šuolis Lietuvoje: vienas atvejis gali užkrėsti iki 15 žmonių! Pernai užregistruoti net 898 atvejai – tikras iššūkis visuomenės sveikatai.
Lietuva susiduria su staigiu kokliušo atvejų padidėjimu. 2024 metais užregistruotas 898 atvejų skaičius smarkiai išaugo, palyginti su ankstesniais metais – 2023 metais buvo tik 7 atvejai, o 2022 metais – 3 atvejai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad sergamumas kokliušu yra cikliškas, pasižymintis pakilimais ir nuosmukiais. Po kelerių metų nuosmukio (kai registruojama iki 100 atvejų per metus), pernai įvyko staigus šuolis, viršijęs ankstesnius pakilimus (2009 m. – 233 atvejai, 2012 m. – 154 atvejai).
Manoma, kad šį išaugusį atvejų skaičių lėmė kelios priežastys: mažėjančios skiepijimo apimtys, natūralus ligos cikliškumas ir patobulinta atvejų registravimo sistema. Nuo 2024 m. duomenys apie ligos atvejus iš gydymo įstaigų gaunami efektyviau – tiesiogiai iš „E. sveikatos“ sistemos į Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinę sistemą. Toks procesas sumažina žmogiškų klaidų tikimybę, teigiama NVSC pranešime.
Vaikai serga dažniau, nes skiepijimo apimtys nepakankamos. Praėjusiais metais didžiąją dalį susirgusiųjų sudarė vaikai iki 17 metų – 542 (60,4 proc.). Skiepijimo nuo kokliušo apimtys Lietuvoje vis dar nepakankamos – nesiekia rekomenduojamų 95 proc., todėl liga plinta sparčiau. Iki 2024 m. 90 proc. vienmečių vaikų buvo paskiepyti, tačiau pernai šis rodiklis sumažėjo iki 88,82 proc.
„Tai aiškus įspėjimas, kad tokių sergamumo bangų išvengti nepavyks. Todėl raginame tėvus pasitikėti mokslu, konsultuotis su gydytojais ir remtis moksliškai pagrįsta informacija, kad apsaugotų savo vaikus nuo sunkių komplikacijų ir visą visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų protrūkių“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Skiepai vaikystėje, revakcinacija – suaugus. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kūdikiai skiepijami 2, 4 ir 6 mėnesių amžiaus, o sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams.
Imunitetas po skiepų ar persirgus kokliušu nėra ilgalaikis, todėl rekomenduojama revakcinacija kas 5–10 metų.
Kokliušas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, pasižyminti spazminiais kosulio priepuoliais. Liga plinta labai greitai per artimą kontaktą, kosint ar čiaudint. Vienas sergantis žmogus gali užkrėsti 12–15 asmenų, o platinti ligą – apie 21 dieną. Rizika užsikrėsti kyla visiems neskiepytiems ar nepersirgusiems asmenims.
Kokliušas gali sukelti tokias komplikacijas kaip pneumonija, ausų uždegimas, dehidratacija, traukuliai, smegenų pažeidimai, išvaržos, šonkaulių lūžiai ir kvėpavimo sustojimas (ypač pavojingas kūdikiams). Sunkiais atvejais liga gali baigtis mirtimi. Europoje kasmet registruojami mirties atvejai, dažniausiai tarp kūdikių, kurie dar per maži skiepytis.
Dėl šios priežasties Lietuvoje nuo 2023 m. rekomenduojama nėščiųjų vakcinacija kokliušo komponentą turinčia vakcina, siekiant apsaugoti naujagimius. Skiepai atliekami pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas. Dėl vakcinacijos nėštumo ir žindymo laikotarpiu rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju ar nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
