Balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusi konferencija „Elektroninės cigaretės ir jaunimo (ne)sveikata: problema, kurios nebepaslėpsime už dūmų“ subūrė ekspertus, sveikatos, švietimo, savivaldos, teisėsaugos specialistus bei tarptautinių organizacijų atstovus aptarti vienos opiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų – vaikų ir jaunimo elektroninių cigarečių vartojimą.
„Konferencijos pavadinimas gimė iš suvokimo, kad šiandien nebegalime apsimesti, jog nematome problemos. Elektroninių cigarečių vartojimas tarp vaikų ir jaunimo tapo kasdienybe – ir tai reikalauja sąžiningo, atviro bei argumentais pagrįsto aptarimo. Šiandien susirinkome tam, kad iš mokslo, praktikos ir politikos perspektyvų kartu atsakytume į esminius klausimus: ar tai iš tiesų yra rimta problema, ar tik laikina jaunimo „mada“? Ar galime ramiai sakyti – „nieko tokio, vaikai tiesiog žaidžia“? Ar vis dėlto susiduriame su rizika, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių jaunimo sveikatai?“, – atidarydamas konferenciją, kalbėjo Seimo priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Konferencijos programa nuosekliai vedė nuo problemos įvardijimo prie sprendimų paieškos ir politinės atsakomybės.
Pirmojoje konferencijos dalyje buvo pristatyta mokslinė ir klinikinė elektroninių cigarečių vartojimo realybė: spartus paplitimas tarp paauglių, klaidingas saugumo suvokimas ir vis didėjanti žala sveikatai. Tai dalis, kurioje aiškiai nubrėžta riba tarp mitų ir faktų bei parodyta, kad pasekmės nebėra hipotetinės.
Antrojoje dalyje dėmesys nukreiptas į jaunimo elgseną, smegenų raidą ir emocinius veiksnius, lemiančius ankstyvą nikotino vartojimą. Tai, kas jaunimui atrodo kaip mada ar skonis, medicinine ir psichologine prasme yra masinė paauglių nikotinizacija.
Trečioji dalis atskleidė, kuo realybėje baigiasi įstatymai, kai jie susiduria su rinka, šešėline prekyba ir ribotais kontrolės resursais. Buvo aiškiai įvardinta, kad valstybės atsakomybė – ne tik priimti teisės aktus, bet ir užtikrinti jų veikimą praktikoje.
Ketvirtoje dalyje nuo problemos analizės pereita prie sprendimų paieškos. Pristatyti prevencijos modeliai, ankstyvosios intervencijos praktikos, jaunimo įgalinimo priemonės ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos. Pasak tarptautinės patirties, prevencija veiksminga tik tada, kai ji yra sisteminė, ilgalaikė ir paremta politiniu palaikymu. Dar galime laimėti kovą už jauno žmogaus laiką, savivertę ir gyvenimo prasmę.
Paskutinėje dalyje akcentuotas savivaldybių ir vietos bendruomenių vaidmuo, parodyta, kaip nacionalinė politika virsta konkrečiais veiksmais mokyklose, šeimose ir viešosiose erdvėse.
Mokslu grįsti faktai: elektroninių cigarečių žala sveikatai
Konferencijos metu medikai ir mokslininkai pristatė mokslu grįstus faktus apie elektroninių cigarečių poveikį organizmui, paneigdami „saugesnio pasirinkimo“ mitą.
Gydytojas toksikologas prof. dr. Robertas Badaras savo pranešime griovė keturis pagrindinius mitus apie elektronines cigaretes: kad jos yra naujos, nekenksmingos, nesukelia mirčių ir yra plačiai toleruojamos pasaulyje. Akcentuota, kad elektroninės cigaretės nėra nei naujos, nei saugios. Įrodyta jų žala plaučiams, širdies-kraujagyslių, nervų bei kitoms žmogaus organizmo sistemoms. Dokumentuoti sunkūs plaučių pažeidimai, mirtys ir vaikų apsinuodijimai nikotino skysčiais.
Medikai praktikai akcentavo, kad paauglių smegenys ypač jautrios nikotinui. Elektroninės cigaretės skatina greitą priklausomybės formavimąsi, impulsyvumą ir elgesio sutrikimus. Elektroninių cigarečių aerozolis sukelia kvėpavimo takų uždegimą jau po pirmojo įkvėpimo. Vaikų plaučiai vystosi iki 25 metų, todėl ankstyvi pažeidimai yra negrįžtami. Pasyvus aerozolis kenkia ir nevartojantiems vaikams.
Pastaraisiais metais elektroninės cigaretės kartais pristatomos kaip „sveikesnė“ alternatyva tradiciniam rūkymui. Tačiau Seime pristatyti ekspertiniai pranešimai pateikia nuoseklų ir tarpusavyje suderintą vertinimą, kad tokia interpretacija neatitinka mokslinių duomenų ir kelia realią grėsmę visuomenės, ypač vaikų ir paauglių, sveikatai. Gydytojas pulmonologas, prof. dr. Edvardas Danila pabrėžė, kad „sveikesnio rūkymo“ idėja yra iliuzija – elektroninės cigaretės kartoja istorinį tabako pramonės modelį, neigiant žalą ir siūlant „mažesnės rizikos“ produktus. Jų aerozolyje esantys cheminiai ir potencialiai kancerogeniniai junginiai žaloja bronchus ir plaučius, o kai kurių kancerogenų kiekis gali būti net didesnis nei tradicinių cigarečių dūmuose.
Elektroninių cigarečių aerozolyje esančios medžiagos turi įrodytus kancerogenezės mechanizmus, todėl ypač jauniems žmonėms, kurių poveikio trukmė bus ilga, vėžio rizika negali būti laikoma nereikšminga.
Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, 100 proc. dienos stacionaruose gydytų nepilnamečių buvo bandę ar vartoję elektronines cigaretes.
Kaip ankstyva prevencija, švietimas gali prisidėti prie elektroninių cigarečių vartojimo mažinimo tarp jaunimo
Jaunimo elgsena yra glaudžiai susijusi su psichologinės brandos stoka ir nepakankamu gyvenimo įprasminimu. Elektroninės cigaretės tampa lengvu būdu patenkinti priklausymo, pasitenkinimo ir smalsumo poreikius. „Ši konferencija ne apie jaunimą – ši konferencija apie mus. Tai mes, suaugusieji, sukūrėme sąlygas, kurios skatina tokias jaunimo reakcijas“, – pažymėjo prof. dr. Boguslavas Gruževskis.
Švietimo srities pranešėja akcentavo, kad efektyviausia prevencija grindžiama šeimos, mokyklos ir bendruomenės partneryste. Prevencija turi būti integruota į kasdienę ugdymo praktiką ir paremta gyvenimo įgūdžių bei emocinių kompetencijų ugdymu.
Konferencijoje pristatyta Ankstyvosios intervencijos programa, orientuota į dialogą, refleksiją ir motyvaciją keisti elgesį saugioje aplinkoje. Ankstyvoji intervencija leidžia pasiekti jauną žmogų laiku, kol dar nėra susiformavusi priklausomybė.
Šioje konferencijos dalyje pažymėta, kad elektroninių cigarečių vartojimo problema spręstina kompleksiškai – sprendimai slypi ankstyvoje prevencijoje, švietime, emocinės brandos ugdyme ir tarpinėse ankstyvosios intervencijos priemonėse bei žalingų produktų prieinamumo ribojimuose.
Aptartas jaunimo įgalinimas ir atsparumo didinimas per jaunimo politiką. Atvirasis darbas su jaunimu, kaip veiksminga prevencija prasideda nuo jaunimo įgalinimo – kuriant prasmingas veiklas, įtraukiant jaunuolius į sprendimų priėmimą, savanorystę ir suteikiant jiems realių atsakomybės patirčių. Pažymėta, kad prasmės pojūtis, savivertė ir pozityvus santykis su suaugusiaisiais veikia kaip stiprūs apsauginiai veiksniai, mažinantys jaunimo poreikį ieškoti „dirbtinio stimulo“ elektroninėse cigaretėse.
Tarptautinės reguliavimo kryptys ir valstybės atsakomybė
Diskusija papildyta tarptautiniu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kontekstu, atkreipiant dėmesį, kad PSO Europos regionas yra elektroninių cigarečių vartojimo „audros centre“, o jaunimas jas vartoja gerokai dažniau nei suaugusieji. Elektroninės cigaretės nėra neutralus produktas – jos kuriamos taip, kad būtų patrauklios jaunimui per kvapą, spalvą, dizainą, įtraukiant socialinių tinklų rinkodarą ir nuomonės formuotojus.
Pasak PSO biuro Lietuvoje vadovės Ingridos Zurlytės, kasdienio arba beveik kasdienio elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas tarp 15–16 metų mokinių per penkerius metus išaugo daugiau nei tris kartus ir tai kelia rimtą susirūpinimą dėl ilgalaikių priklausomybės ir sveikatos pasekmių. PSO atstovės teigimu, reguliavimo spragos tiesiogiai didina patrauklumą jaunimui, todėl PSO pozicija aiški – elektronines cigaretes būtina vertinti kaip visapusiškos tabako kontrolės dalį, taikant draudimus arba itin griežtą reglamentavimą, ypač dėl kvapų, reklamos, prieinamumo ir kainos.
Remiantis PSO analize, išskiriamos dvi dominuojančios kryptys, kuriomis šiuo metu eina valstybės: visiškas elektroninių cigarečių draudimas – šiuo keliu jau eina dešimtys šalių, tačiau jis reikalauja itin griežtos kontrolės ir nelegalios prekybos prevencijos. Labai griežtas reglamentavimas, kuris apima: kvapų draudimą, reklamos ir skatinimo draudimą (įskaitant socialinius tinklus), amžiaus ribojimus ir prekybos kontrolę, apmokestinimą ir kainų didinimą, standartizuotas pakuotes ir aiškius sveikatos perspėjimus.
Elektroninių cigarečių reguliavimas Europos Sąjungoje. Visapusiška nerūkymo politika – Graikija, Malta, Nyderlandai ir Slovėnija. Elektroninių cigarečių standartinė pakuotė – Danija, Nyderlandai, Suomija. Kvapai draudžiami – Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Slovėnija, Suomija, Vengrija – uždraudė visus kvapus išskyrus tabako; Danija ir Estija leidžia specifinius kvapus, o Vokietija draudžia specifinius kvapus. Vienkartinių elektroninių cigarečių draudimas – Belgija ir Prancūzija.
Konferencijos eigoje perėjus prie nacionalinio konteksto, buvo akivaizdu, kad šie iššūkiai yra ypač aktualūs Lietuvai. Pasak ekspertų, nors Lietuva turi aiškų teisinį pagrindą – tiek per PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, tiek per nacionalinius teisės aktus, esminis iššūkis kyla tuomet, kai šios teisinės normos susiduria su realiu produktų prieinamumu ir patrauklumu nepilnamečiams būtent Lietuvos rinkoje. Susiduriama su rinkos interpretacijomis, neatskleista sudėtimi, sudėtingu sankcijų įgyvendinimu ir ribotais kontrolės resursais.
Pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą, Lietuvoje jau dabar taikomi šie esminiai draudimai ir ribojimai:
- Draudžiama parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti elektronines cigaretes ir jų pildykles asmenims iki 18 metų, įskaitant pareigą tikrinti amžių prekybos vietose.
- Draudžiama reklama ir bet kokios formos skatinimas, įskaitant paslėptą reklamą, rėmimą, produktų populiarinimą per renginius ar asmenis.
- Draudžiama nuotolinė (internetinė) elektroninių cigarečių prekyba ir prekyba per automatus.
- Galioja kvapų ir skonio ribojimai, siekiant mažinti produktų patrauklumą nepilnamečiams.
- Ribojama produkto sudėtis: nustatyta maksimali nikotino koncentracija, privaloma saugi pakuotė, apsauga nuo vaikų.
- Privalomi aiškūs, matomi įspėjimai apie žalą sveikatai, sudedamųjų medžiagų nurodymas ir kiti ženklinimo reikalavimai.
- Draudžiama vartoti elektronines cigaretes daugelyje viešų vietų, ypač ten, kur naudojasi vaikai ar paaugliai.
- Numatytos administracinės ir ekonominės sankcijos už pažeidimus, įskaitant baudas už pakartotinius pažeidimus.
Esminė žinutė – kalbant apie Lietuvą, veiksminga kontrolė turi apimti ne vien ribojimus, bet ir sistemišką požiūrį, įskaitant informavimo atsakomybę, kryptingą rinkos reguliavimą, tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi bei aiškų ir koordinuotą institucijų vaidmenų pasidalijimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tarptautinės rekomendacijos ir sveikatos sistemos patirtis Lietuvoje susiduria su tuo pačiu klausimu – kaip užtikrinti, kad teisės aktai realiai veiktų ir apsaugotų jaunimo sveikatą praktikoje.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Goda Aleksaitė savo pranešime pateikė empirinį Lietuvos elektroninių cigarečių rinkos vaizdą, atskleidžiantį, kaip stipriai reali situacija prasilenkia su teisės aktų reikalavimais. Iki 2024 m. lapkričio 1 d. atlikti tyrimai parodė, kad beveik devyni iš dešimties tirtų bandinių ir net 96 proc. patikrintų elektroninių cigarečių modelių neatitiko nustatytų reikalavimų, o situacija iš esmės nepasikeitė ir po griežtesnių ribojimų įsigaliojimo. Dažniausi pažeidimai siejami su neatskleista produktų sudėtimi, ingredientų nenurodymu ir platintojų interpretacijomis. Pranešime taip pat atkreiptas dėmesys į vykdymo problemas – nors baudos skiriamos, dalis jų lieka nesumokėtos ir ginčijamos teismuose, todėl silpnėja atgrasomasis poveikis. Kaip pabrėžė pranešėja, kontrolė veikia tik tuomet, kai sankcijos realiai įgyvendinamos, o rinkos priežiūra šiandien yra kritinė grandis, be kurios draudimai lieka tik formaliais.
Pristatyta policijos perspektyva, pabrėžiant, kad teisėsauga dažniausiai susiduria su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmėmis, o ne priežastimis – nepilnamečių pažeidimų lygis išlieka stabiliai aukštas, daug jų ilgą laiką lieka nepastebėti, todėl aktyvesnė kontrolė atskleidžia tikrąjį mastą, tačiau realus poveikis įmanomas tik derinant policijos veiklą su švietimu, ankstyva intervencija ir bendruomenių įtraukimu.
Apibendrinimas
Nepaisant to, kad Lietuvoje jau įtvirtinta nemažai draudimų ir ribojimų elektroninėms cigaretėms, konferencijos metu itin susirūpinta apie jų įgyvendinimą ir poveikį praktikoje. „Problemos mastas verčia kalbėti apie tolesnį – griežtesnį reguliavimą, užtikrinant veiksmingesnę jaunimo sveikatos apsaugą. Girdime ekspertų įžvalgas ir matome, kad Europa kryptingai juda link griežtesnio elektroninių cigarečių reguliavimo ir vienkartinių elektroninių cigarečių draudimo. Prevencija veiks tik tada, kai valstybė nustatys aiškias ribas ir užtikrins jų laikymąsi, o mokykla, ėvai ir aplinka palaikys – nutrūkus bent vienai grandžiai visa sistema tampa silpna“, – sakė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas. Pasak jo, įstatymų ribojimai turi siųsti aiškią žinutę, kad visi kalbame viena kalba ir veikiame ta pačia kryptimi.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija yra ilgalaikis, įrodymais grindžiamas ir į elgesio pokytį orientuotas procesas, kuris negali būti veiksmingas be tarpsektorinio bendradarbiavimo ir aktyvaus savivaldybių vaidmens. Pristatyta Radviliškio rajono savivaldybės patirtis parodė, kad elektroninių cigarečių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų prevencija tampa veiksminga tada, kai nacionalinės strategijos nuosekliai įgyvendinamos vietos lygmeniu – derinant aiškius mokyklų veikimo algoritmus, tėvų įtraukimą, ankstyvąją intervenciją, technologines priemones ir nuolatinį bendradarbiavimą tarp savivaldybės, policijos ir visuomenės sveikatos institucijų.
Konferencijos įrašą galite peržiūrėti ČIA
