Apeliacinis teismas atmetė skundą dėl suėmimo ir paieškos orderio Tomui Gaidankai, kuris, įtariama, slapstosi nuo teisingumo jau mėnesį. T. Gaidanka siejamas su įtakinga „kamuolinių“ grupuote. Teismas konstatavo, kad pagrįstai nuspręsta skirti suėmimą T. Gaidankai, nes jis pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas ir sąmoningai vengia teismo. Teismas pažymėjo, kad nėra jokių abejonių, jog T. Gaidanka pabėgo ir slapstosi, jo telefonas yra išjungtas, o buvimo vieta nežinoma. Šios aplinkybės rodo, kad jis linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų.
Lietuvos apeliacinis teismas Vilniuje išnagrinėjo advokatės Ritos Petručionytės skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo skirti suėmimą jos ginamajam T. Gaidankai. Advokatė siekė, kad šis sprendimas būtų panaikintas.
T. Gaidanka yra vienas iš kaltinamųjų didelėje baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme. Jam inkriminuojamas dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, nusikaltimai, susiję su narkotikų platinimu, nužudymu ir kontrabanda. Šių metų kovo 4 dieną Apeliacinis teismas sugriežtino bausmes didelei grupei „kamuolinių“. Po šio sprendimo 13 asmenų atsidūrė už grotų. Tarp nuteistųjų, kuriems skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, buvo ir T. Gaidanka, kuris netrukus dingo iš pareigūnų akiračio.
Prieš dingdamas T. Gaidanka buvo stebimas elektroninės apykojės pagalba. Tačiau vos po kelių valandų po Apeliacinio teismo nuosprendžio paaiškėjo, kad vyras dingo. Pareigūnai jo gyvenamojoje vietoje nerado. Kovo 7 dieną T. Gaidanka nepasirodė ir į savo bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme. Tuomet teismas paskyrė jam suėmimą ir nurodė, kad sulaikymo atveju jis per 48 valandas būtų pristatytas teisėjui. Taip pat buvo paskelbta jo paieška.
Advokatė R. Petručionytė teigė, kad teismo nutartis yra neteisėta, nes jos klientas neprivalo būti namuose dienos metu, o tik nuo 24 iki 6 valandos. Ji tvirtino, kad T. Gaidanka nepraleido nė vieno posėdžio ir jam nėra iškeltų naujų bylų. Pasak advokatės, nors Kauno apygardos teismas ir nurodė visus įstatyme numatytus pagrindus skirti suėmimą, šie pagrindai yra formalūs, o nutartis – skubota.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija stebėjosi tokiais advokatės argumentais. Teisėjai klausė, kaip advokatė gali teigti, kad nutartis neteisėta, jei net negali pasakyti, kur yra jos ginamasis. Teisėjai pabrėžė, kad jau balandžio 7 diena, ir klausė, kodėl advokatė neatvedė T. Gaidankos į posėdį.
Advokatė atsakė, kad neturi pareigos vedžioti savo ginamojo į posėdžius, nes jis yra veiksnus. Ji pripažino, kad nežino, kur yra T. Gaidanka.
Generalinės prokuratūros prokuroras Zdzislavas Tulševskis prašė atmesti advokatės skundą kaip visiškai nepagrįstą. Jis teigė, kad T. Gaidanka vengia nuosprendžio vykdymo ir nesuprato gynėjos pozicijos, kodėl teismo sprendimas turėtų būti neteisėtas. Prokuroras pabrėžė, kad kai asmuo pasislepia, nėra kitos išeities, kaip tik skirti suėmimą.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas nuo trijų iki penkių kartų prailgino „kamuoliniams“ skirtas laisvės atėmimo bausmes. Teismas įvertino nusikaltimų pobūdį ir konstatavo, kad nusikaltimus padarė organizuota grupė, todėl už juos negalima skirti bausmių kaip už buitinius konfliktus.
Grupuotės lyderiui Giedriui Janoniui Kauno apygardos teismas buvo skyręs 4 metus ir 1 mėnesį laisvės atėmimo, ir buvo laikoma, kad jis jau atliko bausmę. Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad jis turi kalėti 13 metų.
Genadijui Borisovui anksčiau buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ir taip pat buvo laikoma, kad jis jau atliko bausmę. Tačiau Apeliacinis teismas jam paskyrė 11 metų kalėjimo.
Bylos duomenimis, nusikaltimai buvo įvykdyti Lietuvoje ir Nyderlanduose, o jų ištakos siekia 2011 metus.
„Kamuolinių“ gaujos nariai buvo nuteisti už neteisėtą laisvės atėmimą, sveikatos sutrikdymą, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, kontrabandą, plėšimą ir kitus sunkius nusikaltimus.
Teisėsaugos duomenimis, 2011 metų vasarą „Kamuoliniai“ nusprendė susidoroti su nusikalstamo pasaulio atstovu Remigijumi Morkevičiumi ir kitu asmeniu, kuris buvo sumušęs vieno iš „kamuolinių“ svainį. Svainį sužalojusiam asmeniui buvo planuota peršauti stuburą, kojas, sulaužyti rankas ir nupjauti ausį.
„Kamuoliniai“ ilgai ieškojo R. Morkevičiaus ir kito asmens Lietuvoje, tačiau jų rasti nepavyko. Paaiškėjo, kad kitas asmuo gyvena Olandijoje. Tuomet 8 „Kamuoliniai“ dviem automobiliais, ginkluoti, nuvyko į šią šalį ir apšaudė M. P. viduryje miesto. Ginklą jie išmetė į kanalą.
R. Morkevičiaus jiems rasti nepavyko. Sportininkas buvo nušautas 2016 metų gruodį Kaune. Šį nusikaltimą įvykdė iš Estijos atvykęs žudikas Imre Arakas, kuris neseniai buvo nuteistas kalėti.
Teisėjas E. Rimšelis teigė, kad vykdytojai darė tai, ką liepė lyderiai, ir veiksmai buvo itin brutalūs. Pagrindiniams organizatoriams skirta 10 metų, o kitiems vykdytojams – 7-8 metai laisvės atėmimo. Jis taip pat paminėjo atvejį, kai vieni „kamuolinių“ grįžo į Lietuvą, nebaigę nusikaltimo, nes pamatė, kad negalės įeiti į butą. Gatvėje jie nusprendė pašaudyti. Teisėjas pažymėjo, kad ginklo kontrabanda buvo įvykdyta, ir toks nusikaltimo pobūdis lėmė bausmių dydį.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad G. Borisovas, Rolandas Borisovas, G. Janonis ir Deividas Čereška organizavo sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą Olandijoje, o Artūras Osmankinas, Regimantas Jonušas, Tauras Grinius, Eligijus Maželis ir Mindaugas Lukauskas jį įvykdė, disponavo šaunamaisiais ginklais ir kontrabandos būdu gabeno juos į Olandiją. Jie taip pat rengėsi sunkiai sutrikdyti R. Morkevičiaus sveikatą, tačiau jo neradę, nusikaltimo nebaigė.
Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad apygardos teismas nepagrįstai išteisino G. Borisovą, R. Borisovą, E. Maželį ir M. Lukauską dėl šių nusikalstamų veikų, todėl ši nuosprendžio dalis buvo panaikinta.
Apeliacinis teismas A. Juodžiui skirtą įkalinimo bausmę pailgino nuo 4 metų iki 6 metų 9 mėn., A. Osmankinui – nuo 7 metų iki 9 metų 6 mėn., E. Maželiui – nuo 3 metų iki 9 metų, M. Navickui ir J. Jašinskui – nuo 2 metų 6 mėn. iki 3 metų, R. Jonušui ir T. Griniui – nuo 5 metų 6 mėn. iki 8 metų, A. Guogai – nuo 2 metų iki 6 metų, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą, E. Meizeraičiui – nuo 2 metų iki 5 metų 2 mėn.
Pripažinus kaltais, M. Lukauskui paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, R. Borisovui – 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vienam išteisintajam mirus, byla jam nutraukta.
Teisėjas Ernestas Rimšelis paaiškino, kad bausmės buvo padidintos dėl to, kad nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuotai grupei, kurios struktūra, aiški hierarchija ir griežtos smurtinės bausmės nariams, nepaklūstantiems lyderiams, atspindi organizuoto nusikalstamumo pobūdį. Teismas net prokuroro kai kurias bausmes vertino kaip švelnias ir griežtino, nes pirmos instancijos teismas iš esmės skyrė bausmes kaip už buitinius konfliktus.
Kauno apygardos teismas buvo nusprendęs bausmes švelninti dėl pernelyg ilgos proceso trukmės. Tačiau Apeliacinis teismas padarė kitokį įvertinimą.
Pasak teisėjo E. Rimšelio, iki 2017 metų nebuvo žinoma, kas padarė nusikaltimą, jis net nebuvo pradėtas tirti. Tik 2017 metais atsirado pagrindinis liudytojas, kuris pradėjo pasakoti apie nusikaltimus. 2018 metais paaiškėjo įtariamieji. Tirdama nusikaltimus, Lietuva bendradarbiavo su Olandija. Teisėsauga gavo duomenų, kurioje vietoje Olandijoje buvo išmestas ginklas, ir narai jį ištraukė iš kanalo nurodytoje vietoje.
Pagrindinis bylos liudytojas taip pat papasakojo apie peršautą automobilį. Šią mašiną pareigūnai surado. Ekspertizė parodė, kad joje buvo šautinė skylė, kurią meistras Kaune suremontavo. Bylos duomenimis, paslaugą grupuotei atlikęs meistras taip pat buvo rastas.
Teisėjas teigė, kad tokie duomenys leidžia tikėti liudytojo parodymais.
Lietuvos apeliacinis teismas sutiko, kad A. Juodis pagrįstai pripažintas kaltu dėl paso suklastojimo ir jo panaudojimo, o G. Borisovas – dėl pagrobto automobilio įgijimo, naudojimosi juo bei suklastotu automobilio registracijos liudijimu. Teismas visiškai sutiko ir su nuosprendžio dalimi, kuria Nerijus Venclavičius ir G. Borisovas pagrįstai išteisinti dėl Rusijos piliečio A. N. plėšimo, pripažindamas, kad tokie kaltinimai byloje neįrodyti ir buvo grindžiami prielaidomis, netinkamais įrodymais ir duomenimis, kurių nebuvo galima patikrinti.
Teismuose šiuo metu nagrinėjama ir daugiau „Kamuolinių“ gaujos bylų.
2018 metų pavasarį Lietuvos policija paskelbė, kad sulaikė „Kamuolinių“ grupuotės narius.
Sulaikydama grupuotę, policija atliko per 100 kratų sulaikytųjų gyvenamosiose ir kitose patalpose. Buvo paimta nemažai didelės vertės turto, piniginių lėšų, didelis kiekis automatinių ir pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų ir kitų tyrimui reikšmingų objektų.
Tuometinis policijos generalinio komisaro pareigas ėjęs Linas Pernavas spaudos konferencijoje teigė, kad sulaukta padėkų iš Europolo ir kitų kolegų už tai, kad išskaidyta viena pavojingiausių gaujų, žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jis pridūrė, kad jų veikla buvo išsiplėtusi ne į vieną ir ne į dvi Europos valstybes.
Operacijoje dalyvavo 300 policijos pareigūnų, atlikta per šimtą kratų. Buvo apribota teisė įtariamiesiems disponuoti milijoninės vertės turtu, įskaitant automobilius „Tesla“, „Porshe“ ir „Mercedes“.
Operacija iš Kauno išsiplėtė į penkias apskritis. Įtariamųjų sulaikymo operacijoje dalyvavo Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliosios kuopos pareigūnai. Manoma, kad ši grupuotė egzistavo ir vykdė nusikaltimus nuo 1999 metų. Tyrimas dėl jos veiklos buvo pradėtas prieš dvejus metus. Buvo bendradarbiaujama su kolegomis iš užsienio. Lietuvos kriminalinės policijos biuras bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės ir Europolo pareigūnais bei kitais ES šalių partneriais. Operacijos metu Lietuvoje buvo įkurtas koordinacinis centras, kuriame darbavosi Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Europolo analitikai-ekspertai.
