## Kauno gyventojų ir baro savininkės konfliktas tęsiasi: teismo sprendimas savivaldybei – ne pabaiga
Kaune, netoli „Kalniečių“ IKI parduotuvės, įsikūręs baras „Žarija“ jau ne vienus metus kelia nepasitenkinimą aplinkinių namų gyventojams. Jie skundžiasi dėl nuolatinio triukšmo ir neretai kylančių muštynių. Tačiau baro savininkė teigia, kad skundai yra perdėti, nes baras sutrumpino darbo laiką, o žmonių įpročiai pasikeitė.
„Kas vyksta Kaune“ portalas apie konfliktą tarp baro ir gyventojų, gyvenančių P. Lukšio g. 60, šalia Kalniečių parko, rašė dar 2018 metais. Šį kartą portalas vėl atkreipė dėmesį į situaciją, gavęs laišką iš netoliese gyvenančios moters, kuri skundėsi dėl nuolatinio triukšmo, trukdančio ramiai miegoti. Gyventojai netgi rinko parašus, kuriuos perdavė Kauno miesto savivaldybei.
„Jie dirba kiaurą parą. Įsivaizduokite, kas čia vyksta vakarais. Žiemą dar galima kentėti, nes uždaryti langai, bet vasarą aplinkiniai namai tiesiog kenčia. Mes rašėme skundus, rinkome parašus ir perdavėme juos savivaldybei. Galbūt ir kitų namų gyventojai tai darė, bet aš nežinau“, – pasakojo anonimu norėjusi likti moteris.
Pasak P. Plechavičiaus gatvėje gyvenančios moters, savivaldybė buvo laikinai apribojusi baro veiklą, bet vėliau pralaimėjo teisme ir viskas grįžo į senas vėžes.
Gyventoja teigė, kad problemos tęsiasi jau daug metų, dar nuo konservatoriaus Andriaus Kupčinsko mero kadencijos laikų. Pasikeitus miesto vadovui, P. Plechavičiaus gatvės gyventojai tikėjosi, kad situacija pagerės, tačiau savivaldybės pastangos buvo bevaisės.
„Savivaldybė kažkaip juos buvo uždariusi, bet jie padavė į teismą ir teismas priėmė sprendimą jų naudai. Ten nuolat būriuojasi žmonės, rėkauja visą naktį. Tai vyksta tiesiai priešais mūsų langus, o ten vien miegamieji butai. Mes kovojame, bet supratome, kad net ir savivaldybė negali išspręsti šios problemos“, – apgailestavo skaitytoja.
Pasak jos, visą naktį veikiantis baras pritraukia specifinį kontingentą, dėl kurio aplinkinių namų gyventojai jaučiasi nesaugiai.
„Iš tikrųjų yra žiauru. Ir nesaugu vaikščioti. Ten visokių žmonių stovi. Baisiausia, kad jie prekiauja alkoholiu kiaurą parą. Dabar jau antri metai turi terasą, tai jie sėdi lauke“, – teigė P. Plechavičiaus gatvės gyventoja.
Gretimų namų gyventojai nuolat kreipdavosi į policiją, tačiau pareigūnai, atvykę į vietą, patikrindavo aplinkybes, įspėdavo baro savininkus ir išvažiuodavo.
„Nebent būna muštynės, tada policija užtrunka ilgiau. Visko ten būdavo, juk girti žmonės. Anksčiau mes nuolat naktį skambindavome policijai“, – pasakojo moteris.
Skaitytoja taip pat teigė, kad nors teoriškai baras prekiauja alkoholiu tik vietoje, iš tikrųjų jis veikia kaip parduotuvė.
„Gerti jie gali tik viduje, bet išsinešti alkoholio negali duoti. Mašinos net nestoja prie baro, jos stoja prie mūsų namų, išlipa žmonės, nubėga į barą ir grįžta. Mes tai nuolat matome. Jau visas miestas žino, ypač tie, kurie mėgsta išgerti naktį“, – teigė P. Plechavičiaus gatvės gyventoja.
### Savivaldybės pralaimėtas teismas
Baras „Žarija“ priklauso UAB „VKA paslaugos“, kuri, Registrų centro duomenimis, buvo įsteigta 2013 metais kaip mažoji bendrija (MB). Tų pačių metų kovo 27 dieną MB „VKA paslaugos“ gavo licenciją verstis alkoholio prekyba.
Tuo metu MB (o vėliau ir bendrovę) valdė dvi akcininkės – Vaida Žigutienė ir Elvyra Justinavičienė. Nuo 2020 metų rugsėjo 18 dienos bendrovę valdo tik E. Justinavičienė.
Reaguodama į gyventojų skundus, 2017 metais savivaldybės taryba apribojo baro darbo laiką, leidžiant prekiauti alkoholiu tik keturias valandas per dieną – nuo 10 iki 14 valandos.
Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas (dabar – Regionų administracinio teismo Kauno rūmai) 2017 metų gruodžio 11 dienos sprendimu panaikino tarybos sprendimą.
Savivaldybė apskundė šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), tačiau kol byla buvo nagrinėjama, teismas, įmonės prašymu, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido prekiauti alkoholiu visą parą.
Po paskutinės publikacijos praėjus šešeriems metams, šioje istorijoje buvo padėtas paskutinis taškas.
LVAT 2019 metų spalio 23 dieną išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir neskundžiama teismo nutartimi paliko žemesnės instancijos teismo sprendimą nepakeistą – savivaldybės pritaikytas darbo laiko apribojimas buvo neteisėtas.
Apeliaciniame skunde Kauno miesto savivaldybės taryba išdėstė panašius argumentus, kaip ir gyventojai – esą bendrovė, prisidengdama viešojo maitinimo įmonės statusu, „faktiškai dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui“.
„Bendrovės skatinama greito vartojimo kultūra pritraukia atitinkamą klientų kontingentą, kuris nesugeba vartoti saikingai ir kultūringai. Tai dažnai būna priklausomybę nuo alkoholio turintys asmenys, kurie, žinodami, kur bet kuriuo paros metu įsigyti alkoholinių gėrimų, ima būriuotis aplink esančių namų kiemuose, juose dergti ir triukšmauti“, – teismo nutartyje reziumuojami savivaldybės tarybos argumentai.
Savo ruožtu bendrovė pabrėžė, kad įvestas prekybos alkoholiu laikas darė didelius nuostolius, be to, jis yra „akivaizdžiai neteisėtas“ ir „neadekvačiai riboja“ pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą.
Teismas nustatė, kad savivaldybė tinkamai neinformavo baro savininkų apie numatomus ribojimus, nesudarė galimybės jiems pasiruošti ir būti išklausytiems.
„Pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančioje kavinėje nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjui.
Teismo vertinimu, priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, realiai nesudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos sprendimo priėmimui“, – rašoma savivaldybei nepalankioje teismo nutartyje.
Galiausiai, teisėjų kolegija konstatavo, kad savivaldybei nepavyko surinkti pakankamai faktinių įrodymų – esą grėsmė visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai grindžiama tik abstrakčiomis frazėmis.
„Iš byloje surinktų duomenų taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo (prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apriboti būtent nuo 14 val. iki 10 val.) priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis, o atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu“, – konstatavo teisėjų kolegija.
### Policija pranešimų gauna mažiau
„Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo Kauno apskrities VPK, kiek pranešimų buvo gauta iš P. Lukšio g. 60. Policijos duomenimis, nuo praėjusių metų sausio 1 dienos iki šių metų kovo vidurio buvo gauta keli šimtai pranešimų, tačiau pareigūnai pastebi, kad šioje vietoje dabar yra kur kas ramiau nei anksčiau.
„Laikotarpiu nuo 2024 metų sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 18 d. minimu adresu (kalbame ne apie kavinę, o apie pastatą, jo prieigas, netoliese esančias teritorijas) registruota daugiau nei 300 įvairiausių pranešimų.
Daugiausiai jų susiję su eismo saugumu, KET pažeidimais bei rastais/pamestais daiktais. Kalbant apie triukšmą, konfliktus, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje minimu laikotarpiu tokių pranešimų gauta 4 dešimtys“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyris.
„Kas vyksta Kaune“ žurnalistas nusprendė subjektyviai įvertinti baro keliamą triukšmą. Ketvirtadienio vakarą, apie 22 valandą, baras jau buvo uždarytas. Šalia baro pavyko sutikti patruliuojantį policijos automobilį.
Paklausus pareigūnų, ar jie atvyko gavę iškvietimą, šie atsakė neigiamai. Tačiau jie teigė, kad ši vieta yra gana „problemiška“, bet tokia situacija tęsiasi jau daug metų ir nėra susijusi su baro veikla.
Anot pareigūnų, anksčiau iškvietimų šiuo adresu būdavo kur kas daugiau, dažnai pasitaikydavo muštynių, o dabar yra ramiau.
Aplankius barą penktadienį panašiu metu, jis dirbo, bet didelio triukšmo nebuvo pastebėta – bare buvo vos keli lankytojai.
### Baro savininkė: gyventojų kaltinimai nepagrįsti
„Kas vyksta Kaune“ susisiekė su UAB „VKA paslaugos“ savininke E. Justinavičiene, valdančia barą „Žarija“. Ji pabrėžė, kad baras naktimis nebedirba ir užsidaro 22 valandą.
Pasak savininkės, triukšmą anksčiau keldavo ne veikiantis baras, o šalia gyvenantys benamiai.
„Kai dirbome naktimis, pas mus dirbo apsaugos darbuotojai, kurie prižiūrėdavo tvarką viduje ir išorėje. Tikrai nebuvo jokio triukšmo. Daug triukšmo sukeldavo šalia gyvenusi benamė, bet dabar ji yra patalpinta į globos namus ir benamiai nebesirenka. Bet žinote, gyventojai nerašys skundų ant benamių – tik ant mūsų. Už mūsų tvorelės 20 metų gyveno benamė moteris, ten būdavo tikri balius-festivaliai ir būdavo daug triukšmo“, – pasakojo baro savininkė.
E. Justinavičienė taip pat teigė, kad per daugelį metų pasikeitė gyventojų įpročiai. Daugelis jų nebemato prasmės naktį pirkti alkoholį bare ar kavinėje.
„Mes pilstome alkoholį į tarą tik naudojimui vietoje. O šiaip yra pasikeitę gyventojų įpročiai – jiems nereikia važiuoti į barus ir pirkti alkoholį. Yra taksistai, kurie prekiauja, yra paslaugos internete. Tikrai dabar žmonės nevažiuoja pirkti alkoholio į kavines, kurios dirba naktimis – net nežinau, kurios šiomis dienomis visą naktį ir dirba“, – teigė E. Justinavičienė.
„Barai ir kavinės užsidaro, laikai pasikeitė. Tie skundai rašomi veltui. Lankytojų nėra, žmonės neturi pinigų“, – reziumavo pašnekovė.
### Ką dar gali daryti gyventojai?
Advokatas ir Viešojo intereso gynimo fondo vadovas Saulius Dambrauskas stebėjosi, kad savivaldybė, apribojusi prekybą alkoholiu, sugebėjo pralaimėti teisme. Pasak jo, tikriausiai savivaldybės taryba nebuvo labai suinteresuota pergale ir į bylą pažiūrėjo pro pirštus.
„Aš tik stebiuosi vienu dalyku – jei savivaldybė buvo apribojusi prekybos alkoholiu laiką, kaip jie sugebėjo pralaimėti tokią bylą? Gal ir nelabai norėjo laimėti šią bylą?“, – svarstė S. Dambrauskas.
Anot advokato, gyventojai galėtų bandyti teikti vadinamąjį negatorinį ieškinį. Tokiu atveju gretimų namų gyventojai, turintys nuosavybę, teisme bandytų įrodyti, kad jiems trukdoma naudotis savo turtu.
„Bjauriausia dalis – kas taps ieškovu? Jie turi įrodyti, kad gyvena šalia ir kad yra keliamas triukšmas. Jie gali žiūrėti per nuosavybės gynimo prizmę – tai yra vadinamasis negatorinis ieškinys, kai, pavyzdžiui, kažkas kelia triukšmą arba užstato kelią“, – paaiškino advokatas.
S. Dambrauskas pabrėžė, kad nors ši konkreti byla gali atrodyti nereikšminga, vėliau, nagrinėjant kitas bylas, teismas gali remtis šios bylos nutartimi ir priimti gyventojams nepalankius sprendimus.
„Kas yra teismo priimta ir konstatuota, kiti teismai gali tuo spekuliatyviai naudotis ir sakyti, kad teismas anksčiau yra atmetęs panašų ieškinį“, – pastebėjo Viešojo intereso gynimo fondo vadovas.
