Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Liepa Bikulčienė, dirbanti Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedroje, vadovauja mokslininkų grupei, kurios tikslas – padėti pedagogams ir studentams adaptuotis prie darbo rinkos pokyčių, kuriuos lemia dirbtinis intelektas (DI).
KTU vykdomas projektas „Dirbtinis intelektas profesinio mokymo švietime“ siekia palengvinti švietimo darbuotojų ir studentų darbą. Projekto vadovė L. Bikulčienė teigia, kad neretai DI baiminamasi be pagrindo. KTU pranešime cituojama profesorės nuomonė apie DI integraciją į profesinį mokymą, kuris orientuotas į praktinius darbuotojų įgūdžius, bei ar ateityje išmaniosios mašinos visiškai pakeis žmogaus darbą pramonėje.
L. Bikulčienė pabrėžia, kad svarbiausia, jog profesinio mokymo dėstytojai ir studentai geriau prisitaikytų prie nuolat kintančios darbo rinkos, kuriai didelę įtaką daro naujosios technologijos. Ji atkreipia dėmesį, kad profesinis mokymas orientuotas į būsimų darbuotojų praktinius įgūdžius ir siekia kuo greičiau parengti specialistą konkrečiai darbinei veiklai. Kadangi profesinis rengimas glaudžiai susijęs su pramone, studentai turi įgyti žinių, kurias galėtų iš karto pritaikyti praktikoje.
Profesorė pažymi, kad DI taikymas profesinio mokymo švietime dar tik prasideda, tačiau mano, kad jis bus labai svarbus rengiant įvairių pramonės sričių darbuotojus, pavyzdžiui, medžio apdirbimo specialistus, santechnikus, vairuotojus. Šiose srityse automatizavimas tampa vis svarbesnis, o žmogaus veikla papildoma arba pakeičiama DI.
L. Bikulčienė ramina, kad nereikėtų baimintis, jog DI visiškai pakeis žmogaus darbą pramonėje ir paprastiems darbininkams nebeliks ką veikti. Ji teigia, kad DI tik papildys ir palengvins žmogaus veiklą. Planuojama, kad DI galėtų perimti itin varginančias, fiziškai sunkias ar rutinines užduotis.
„Atsiras naujų profesijų, o kai kurios dabartinės, žinoma, išnyks, bet mes akcentuojame tai, kad DI ir žmonės gali dirbti kartu, papildydami vieni kitus. DI nepakeis žmonių, bet mokantys naudotis automatizuotomis sistemomis turės didelį pranašumą“, – teigia profesorė.
Todėl profesinės mokyklos turi atnaujinti studijų programas arba kurti naujas, pritaikydamos jas specialistų rengimui darbui su naujos kartos automatizuotais įrenginiais ir išmaniosiomis mašinomis, mokyti valdyti šias mašinas.
Kalbėdama apie autonominio transporto galimybes, L. Bikulčienė teigia, kad žmogaus protas gali daug ką sukurti. Nors dar neseniai automobiliai be vairuotojo atrodė kaip fantastika, jau yra sukurtų prototipų, galinčių važiuoti gatvėmis be žmogaus įsikišimo.
Vis dėlto, profesorė mano, kad dar reikės palaukti, kol „protingos“ viešojo transporto priemonės, galinčios vežti didelį skaičių keleivių, plačiai važinės gatvėmis be vairuotojų. Tam įtakos turi ir sudėtinga autonominė technologija, ir jos valdymo principai, ir teisinės sistemos parengimas, užtikrinantis saugą ir saugumą, numatantis civilinės atsakomybės draudimo sąlygas bei žalos išmokų tvarką. Taip pat svarbi ir pačių gamintojų etika.
L. Bikulčienė pritartų dalinėms autonominėms sistemoms transporto priemonėse, kurios palengvintų vairuotojų darbą ir padėtų išvengti avarijų, įvykstančių dėl skubėjimo, neatidumo, pervargimo ar nuolatinės įtampos kelyje. DI galėtų padėti parinkti leistiną greitį, atpažinti trikdžius kelyje ir, esant poreikiui, lėtinti arba greitinti transporto priemonę.
Profesorė taip pat pabrėžia DI svarbą stabdant klimato kaitą ir atkuriant ekosistemas. DI algoritmai gali greitai apdoroti didelius duomenų kiekius ir nustatyti dėsningumus, o tai padeda specialistams daryti tikslesnes klimato kaitos prognozes, vertinti miškų gaisringumo ar potvynių padarinius.
DI pagalba galima sekti nykstančias laukinės gamtos rūšis ir užkirsti kelią brakonieriavimui bei kitai žalingai veiklai gamtoje. DI gali aktyviai prisidėti prie miškų ekosistemos atkūrimo, anksti nustatant neteisėtus miškų kirtimus ar kitus žalingos veiklos gamtoje atvejus.
Naudojantis DI algoritmais ir modeliais, galima sukurti klimatui atsparią infrastruktūrą. L. Bikulčienė įsitikinusi, kad DI yra labai vertingas visose srityse, jei tik jis naudojamas žmonijos labui.
Kalbėdama apie KTU kuriamą DI pagrįstą sistemą, profesorė teigia, kad ji padės studentams, besimokantiems profesinėse mokyklose, geriau pasiruošti dabartinės darbo rinkos poreikiams. Dėstytojai ir studentai išmoks naudotis mažaisiais kompiuteriais, atpažinti vaizdus realiuoju laiku, įsisavinti bibliotekų dalijimosi procesus, naudotis specifiniais naujausiais modeliais ir įgis gilesnių programavimo žinių.
Profesinės mokyklos gaus mokymosi rinkinius, sudarytus iš jutiklių ir mažųjų kompiuterių. Studentai ruoš individualius ir grupinius projektus tvarumo tema, kurie bus vertinami baigiamojoje projekto konferencijoje. Taip pat bus sukurtas tinklas, jungiantis tokių darbų entuziastus, leidžiantis išlaikyti projekto tęstinumą.
