Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas, priklausantis valdančiajai socialdemokratų partijai, pasiūlė apmokestinti plynus miško kirtimus, tačiau šis siūlymas sulaukė opozicijos kritikos.
Simonas Gentvilas, liberalų atstovas ir buvęs aplinkos ministras, bei Aistė Gedvilienė, konservatorė ir buvusi komiteto vadovė, abu priklausantys tam pačiam komitetui, išreiškė abejones dėl tokio mokesčio efektyvumo. Jų teigimu, plyni kirtimai yra plačiai paplitę dėl nustatytų žemų ribų, o mokestis pats savaime nepaskatins atsisakyti šios praktikos.
Šiuo metu konkrečios pataisos dėl mokesčio dar nėra parengtos, o Aplinkos ministerijai pavesta įvertinti jo įvedimo galimybes.
L. Jonauskas teigia, kad mokestis paskatins tvaresnį miškų naudojimą. Jo nuomone, mokestis galėtų siekti 1–2 proc. pajamų, gautų iš plynų kirtimų. Jis būtų taikomas tiek privatiems, tiek valstybiniams miškų savininkams.
„Tai reiškia, kad visi miškų savininkai, norintys kirsti miškus plynuoju būdu, turės sumokėti šiek tiek daugiau nei įprastai. Jei skatinsime ūkininkauti miškuose tvariau, tai bus tik į naudą, o jei kas norės išsikirsti, turės daugiau sumokėti mokesčių“, – BNS sakė iniciatorius.
Pasak L. Jonausko, šio mokesčio būtų galima išvengti, jei savininkas atsisakytų plynų kirtimų, kurie, pasak jo, kenkia aplinkai.
„Pagrindinė žala atsiranda po plynų kirtimų. Įvyksta drastiški ekosistemų pokyčiai, nyksta retos rūšys, alinamas dirvožemis, naikinama paklotė. Be to, gyventojai, gyvenantys šalia miško, patiria neigiamų emocijų matydami plyną lauką. Prieaugis iš miškų po ne plynų kirtimų yra didesnis, todėl miško savininkas tik išlošia“, – teigė parlamentaras.
L. Jonauskas mano, kad plynų kirtimų sumažėjimo mastas paaiškės nustačius mokesčio tarifą, dėl kurio galutinį sprendimą priims Seimas.
„Jei tarifas bus simboliškas, tai paskatins žmones pagalvoti prieš kertant, bet jei jis sieks 5 proc., tai ne tik paskatins pagalvoti, bet ir pasiskaičiuoti, kiek jiems kainuos vienu ar kitu būdu kertant mišką“, – svarstė L. Jonauskas.
Plynais kirtimais kertami brandūs ir perbrendę medynai, blogos sanitarinės būklės arba rekonstruojami medynai. L. Jonauskas teigia, kad nuo jo siūlomo mokesčio būtų atleidžiama tais atvejais, kai plyni kirtimai yra neišvengiami.
Opozicija mano, kad mokestis bus nenaudingas. Aistė Gedvilienė BNS teigė, kad iš tokio mokesčio surinktos pajamos būtų per mažos, kad jas būtų galima skirti gynybai. Ji taip pat abejoja, ar mokestis paskatins saugoti miškus.
„Procentas ar trys procentai nebus lemiamas veiksnys žmogui priimant sprendimą, kirsti ar nekirsti plynai“, – teigė parlamentarė.
S. Gentvilas teigia, kad toks mokestis apribotų miškų kirtimus ne aplinkosauginiais reikalavimais, o draudimu juos kirsti, nors šalyje miškų plotai didėja, o sektorius negauna europinės paramos.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje miškai yra labai gerai prižiūrimi: „Kas dešimta darbo vieta yra susijusi su mediena, kas 11-tas BVP euras – iš medienos sektoriaus“.
S. Gentvilo teigimu, dabar plynuoju kirtimu laikomas 10 arų plotas, o Lenkijoje – vienas hektaras.
„Pas mus plyni kirtimai yra labai dažni, nes jie skaičiuojami nuo žemos kartelės“, – sakė S. Gentvilas.
Pasak jo, Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, įvedusi miškų apyvartos mokestį, vadinamąjį „Salamakino mokestį“ (pavadinimas kilo nuo buvusio parlamentaro Algimanto Salamakino, kuris vadovavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetui).
Nuo 2015 m. privatiems miškų savininkams taikomas 5 proc. medienos apyvartos mokestis, o už medieną iš valstybinių miškų urėdijoms skaičiuojamas 15 proc. mokestis.
S. Gentvilas teigia, kad kasmet iškertama 1 proc. miškų – dvigubai mažiau nei Latvijoje – ir šis plotas yra atsodinamas.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, miško žemės Lietuvoje sudaro 2,21 mln. hektarų. Šalies miškingumas šiuo metu siekia 33,9 proc.
