## Matijošaičio daugiabučiui Kaune – žalias šviesoforas per kelias dienas: ar tai privilegija, ar įprasta praktika?
Kauno Žaliakalnio mikrorajone, A. Mackevičiaus gatvėje, iškilo prabangus daugiabutis, kurio statytojas – Kauno mero sūnus ir savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis. Šio projekto istorija atskleidė įdomių detalių: procesai, kurie kitiems vystytojams užtrunka mėnesius, Š. Matijošaičiui savivaldybėje įvyko per kelias dienas.
Į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi skaitytojas, atkreipęs dėmesį į šį statybos objektą. Jis teigė, kad statybų pradžioje sklype buvo įrengtas informacinis stendas, skelbiantis apie administracinės paskirties pastato statybą. Tačiau galiausiai čia iškilo daugiabutis, kuriame jau parduodami butai. Skaitytojas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sklypo užstatymo procentas, jo nuomone, siekia apie 95%, o automobilių parkavimui skirtos vos kelios vietos.
„Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo šio daugiabučio statybos istorija ir išsiaiškino, kad 2019 m. lapkritį sklypo žemė buvo grąžinta fiziniam asmeniui. Netrukus, 2020 m. sausį, žemės sklypą įsigijo Šarūnas Matijošaitis su žmona. Įsigijus sklypą, jo paskirtis buvo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, tačiau 2020 m. balandį ji buvo pakeista į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją.
Tai ne pirmas atvejis, kai Š. Matijošaitis su sutuoktine, įsigiję žemės sklypą, siekia pakeisti esamą tvarką savo naudai. „Kas vyksta Kaune“ jau rašė apie Š. Matijošaičio planus Vičiūnuose, kur jis siekia pastatyti penkis daugiabučius Taurakiemio g. 2C esančiame sklype. Šis projektas sukėlė konfliktą su kaimynais, nes Š. Matijošaitis planavo statyti didesnius daugiabučius, nei leido tuo metu galiojęs detalusis planas. Tuomet jis kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas atlikti detaliojo plano korekcijas, kurios leistų pastatyti didesnius daugiabučius.
Daugiabučio statybos A. Mackevičiaus gatvėje buvo baigtos 2022 m. Dar 2020 m. birželį buvo pateikti projektiniai pasiūlymai, kuriems to paties mėnesio pabaigoje pritarta. Šie projektiniai pasiūlymai, kaip įprasta, jau buvo pašalinti iš Kauno miesto savivaldybės internetinio puslapio.
Patvirtintuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad projektuojamas trijų aukštų daugiabutis pastatas su antstatu, kuriame suplanuoti 7 butai. Kaip teisingai pastebėjo skaitytojas, užstatymo procentas yra maksimalus, kokį leidžia Bendrasis planas – 80%. Želdynams sklype numatyta 35,48% ploto (leistina mažiausiai 35%), o aukštis taip pat projektuojamas beveik maksimalus – 12,95 m (leistina 13 m).
Numatytas minimalus parkavimo vietų skaičius – 7, po vieną kiekvienam butui. Pirmame aukšte suplanuotas vienas 80 kv. m ploto butas, pritaikytas žmonėms su negalia. Antrame aukšte – trys 50,51-52,69 kv. m dydžio butai, trečiame – dar du panašaus dydžio butai ir vienas didesnis, 77,96 kv. m ploto butas su vidiniais laiptais į antstatą.
Prie projektinių pasiūlymų dokumentų pridėtas ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) raštas, kuriame nurodoma, kad gauti NŽT sutikimai, leidžiantys pradėti statybas neišlaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki sklypo ribos.
„Kas vyksta Kaune“ žiniomis, statybų leidimas buvo išduotas 2020 m. birželį. Internetiniame puslapyje Citify nurodoma, kad statybos buvo pradėtos 2021 m. pirmame ketvirtyje ir baigtos 2022 m. IV ketvirtyje.
**Vienas butas pastate jau rezervuotas**
Kaip minėta, skaitytojas teigė, kad šiame daugiabutyje jau galima įsigyti butus. Šią informaciją patvirtina ir skelbimų portale aruodas.lt rasti skelbimai. Brangiausias iš jų – keturių kambarių butas trečiame aukšte, kainuojantis 424 tūkst. eurų, tad vienas kv. m ploto šiame bute atsieis daugiau kaip 5 tūkst. eurų.
Butas yra 84 kv. m ploto, įrengtas trečiame aukšte, todėl jo savininkai galės mėgautis lauko terasa ant stogo. Skelbime reklamuojama, kad pastatas yra A+ energetinio naudingumo klasės, su terasa ant stogo, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o iki Laisvės alėjos ar Senamiesčio – vos 10 minučių kelio pėsčiomis.
Skelbimų portale nurodoma, kad pastate parduodami dar trys butai: vienas keturių kambarių ir du trijų kambarių. Jų kainos svyruoja tarp 214 ir 328 tūkst. eurų, o vienas kv. m ploto atsieis beveik 4 tūkst. eurų. Beje, antrame aukšte esantis trijų kambarių butas jau yra rezervuotas.
Straipsnio rašymo metu, skelbimų puslapyje aruodas.lt be šių keturių butų Š. Matijošaičio pastatytame daugiabutyje, buvo parduodami dar du trijų kambarių butai A. Mackevičiaus gatvėje. Abu butai yra gerokai pigesni, tačiau ženkliai senesnės (atitinkamai 1939 m. ir 1993 m.) statybos, tad nenuostabu, kad mero sūnaus pastatytas daugiabutis jau sulaukė rezervacijų.
Galbūt pirkėjus patraukė ir šio daugiabučio išvaizda, kuri įspūdį paliko ir Kauno architektams. Šis daugiabutis praėjusiais metais buvo pristatytas Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus parodoje „Architektūra: Kaunas 2024“ ir buvo nominuotas geriausio gyvenamojo namo kategorijoje.
**Rekordiniu greičiu pakeista sklypo paskirtis**
Kaip minėta, Mackevičiaus g. 126 sklype buvo pakeista žemės panaudojimo paskirtis. Pats faktas nestebina – sklypų savininkai dažnai siekia pakeisti žemės paskirtį ir dėl to kreipiasi į Kauno miesto savivaldybės architektūros skyrių. Dažniausiai žemės paskirtis keičiama iš žemės ūkio į kitą, norint statyti gyvenamuosius ar komercinius pastatus, tačiau ir atvejis, kai paskirtis keičiama iš vienbučių ir dvibučių į daugiabučių teritorijas, yra gana dažnas.
Sklypo paskirtį paprasčiau pakeisti, kai jis yra urbanizuotoje arba urbanizuojamoje teritorijoje ir tai leidžia detalusis planas, kaip yra šiuo atveju. Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje nurodoma, kad prašymo išnagrinėjimo trukmė yra 20 darbo dienų, o su paviešintu prašymu dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo visuomenė gali susipažinti per 10 darbo dienų laikotarpį.
Daug sudėtingesnis procesas laukia tų sklypų savininkų, kurių sklypai yra suformuoti detaliuoju planu. Tuomet, norint pakeisti sklypo paskirtį, reikia inicijuoti detaliojo plano korekcijas, o šis procesas gali trukti metus ar ilgiau.
Mackevičiaus g. 126 atveju nustebino tai, kad sklypo paskirtis buvo pakeista rekordiniu greičiu. Š. Matijošaičiui 2020 m. kovo 31 d. pateikus prašymą, ji buvo pakeista vos per kelias dienas – jau balandžio 2 d. Tai patvirtina tuomečio administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko pasirašytas dokumentas.
Įdomu ir tai, kad portalui pateikus užklausą savivaldybei dėl šio sklypo, atsakymo reikėjo laukti bent penkis kartus ilgiau – net 10 dienų.
„Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kiek laiko paprastai užtrunka pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą. Portalo žurnalistai analizei atsitiktine tvarka pasirinko 15 žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo atvejų, atliktų tarp 2022 ir 2025 m. Daugeliu atvejų sklypo panaudojimo būdas buvo pakeistas gavus savininkų prašymus, tačiau keliais atvejais – po gautų Nacionalinės žemės tarnybos ar Kultūros paveldo departamento raštų.
Peržiūrėjus duomenis, paaiškėjo, kad šis procesas atliekamas gana subjektyviai. Daugeliu atvejų sklypo panaudojimo būdą pakeisti užtruko apie mėnesį. Pavyzdžiui, Tilžės g. 24A sklypo savininkams 2024 m. spalio 28 d. pateikus prašymą, paskirtis buvo pakeista gruodžio 3 dieną. Panašus atvejis – Raudondvario pl. 286U sklype, kur 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikus prašymą, paskirtis pakeista spalio 23 d.
Tačiau pasitaikė atvejų, kai paskirties pakeitimas užtruko ilgiau. Pavyzdžiui, Savanorių pr. 199 2024 m. balandžio 17 d. pateiktas prašymas buvo patenkintas tik po beveik dviejų mėnesių – birželio 12 d. Ypač išskirtinis yra Laisvės al. 102 adresu aptiktas atvejis, mat čia paskirties pakeitimas užtruko kone pusę metų. Statytojams 2023 m. birželio 28 d. pateikus prašymą, jis buvo patenkintas tik tų pačių metų lapkričio 27 d.
Peržiūrėjus 15 atsitiktinai pasirinktų atvejų, susidarė įspūdis, kad Kauno savivaldybė ne visuomet laikosi numatytų terminų ir statytojams gali tekti ilgiau luktelėti, kol sulauks savivaldybės palaiminimo keičiant sklypo panaudojimo būdą. Tačiau esama ir atvejų, kai paskirtis pakeičiama kur kas greičiau, nors procesas iš esmės yra toks pat.
Štai E. Ožeškienės g. 39 ir Draugystės g. 13A savininkams sklypo panaudojimo būdą pavyko pakeisti gana greitai – 2024 m. spalio 11 d. pateikus prašymą, spalio 30 d. jis jau buvo pakeistas. Dar greičiau tai pavyko Vilniaus g. 37A gyventojams – 2024 m. sausio 25 d. pateiktas prašymas buvo išnagrinėtas jau vasario 1 d.
„Kas vyksta Kaune“ žiniomis, šis žemės sklypas iki 2023 m. priklausė fiziniam asmeniui, anksčiau dirbusiam savivaldybėje. Ši aplinkybė gali būti vienas iš paaiškinimų, kodėl paskirtis buvo pakeista taip greitai. Tačiau analizuojant duomenis, nerasta jokio kito atvejo, kuomet statytojo prašymas būtų patenkintas per 2 dienas, kaip įvyko Š. Matijošaičio statomo daugiabučio atveju.
**„Sąlygos yra kitokios“**
„Kas vyksta Kaune“ prielaidą, kad su Kauno miesto savivaldybe susiję asmenys gali kur kas greičiau pakeisti sklypų paskirtis, patvirtino keli šaltiniai. Visai neseniai tai paliudijo ir anonimiškumo sąlygomis problematiką sutikęs pakomentuoti specialistas, dabar dirbantis šioje srityje. „Nekvestionuotina, jog sąlygos yra kitokios“, – teigė specialistas, kalbėdamas apie paskirties keitimą sklypų, kurie priklauso su savivaldybe siejamais asmenimis.
Kiek gi laiko paprastai užtrunka pakeisti žemės sklypo panaudojimo būdą, portalas paklausė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI). VTPSI atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas nurodė, kad paskirties keitimo atlikimas yra savivaldybės prerogatyva, tad sunku apibendrintai įvertinti, kiek laiko turėtų užtrukti šis procesas.
VTPSI pateiktame bendro pobūdžio atsakyme nurodoma, kad sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us), priimamas „per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui dienos“.
„Kas vyksta Kaune“ kreipėsi ir į Mackevičiaus g. 126 sklypo savininką Š. Matijošaitį, klausdami, kodėl jam pateikus prašymą, sklypo paskirtis pakeičiama per kelias dienas, kai paprastai šis procesas trunka kur kas ilgiau. Į pateiktus klausimus Š. Matijošaitis per savaitę laiko neatsakė, tačiau jei atsakymus nuspręstų pateikti po publikacijos paskelbimo, straipsnį gautais atsakymais papildytume.
Paklausus specialisto, ar realu per pusę metų parengti projektinius pasiūlymus, jis atsakė teigiamai. Nors, anot jo, tai pakankamai trumpas laiko tarpas, visgi teoriškai per tiek laiko parengti projektinius pasiūlymus yra įmanoma.
Specialistas sutiko su skaitytojo pastaba, kad sklypas yra ypatingai tankiai užstatytas, tačiau numatomas 80% užstatymas yra maksimalus leistinas ir įstatymų numatytos tvarkos nepažeidžia. „Esmė tokia, kad imi sklypą ir grūdi kuo daugiau“, – taip architektų požiūrį apibūdino specialistas.
**STT neužkliuvo**
„Kas vyksta Kaune“ kreipėsi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydami įvertinti A. Mackevičiaus g. esančio sklypo situaciją, kuomet tarybos nariui paskirties pakeitimas atliekamas kur kas greičiau nei įprastai. Visgi STT nurodė, kad konkrečiai šiuo sklypu nesidomėjo, tačiau atsakė, kad anksčiau buvo nustatyti korupcijos rizikos veiksniai žemės atkūrimo procesuose Kauno mieste.
„Konkrečiai dėl sklypo A. Mackevičiaus g. 126, Kaune, grąžinimo ir (ar) įsigijimo aplinkybių Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nenagrinėjo, tačiau STT buvo atlikusi analitinės antikorupcinės žvalgybos veiksmus ir korupcijos rizikos analizę nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesuose Kauno mieste. Buvo nustatyti korupcijos rizikos veiksniai: nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesai turėjo teisinio reguliavimo spragų ir sudarė galimybes piktnaudžiauti“, – nurodė STT atstovė žiniasklaidai Dovilė Andrijauskaitė.
Toliau atsakyme STT nurodė, kad sklypus atkuriant žemės nuosavybę įsigijo asmenys, turintys ryšių su miesto savivaldybe. „Kauno mieste žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įsigijo asmenys, turintys ar turėję ryšių su Kauno miesto savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba. Kauno miesto savivaldybėje buvo nepakankamai reglamentuotos laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymo procedūros bei matoma nenuosekli Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdoma praktika pažymint preliminariai laisvos (neužimtos) žemės sklypus. Taip pat buvo nustatyta, kad asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, įgalioti atstovai (kai jie nebūdavo su atstovaujamaisiais susiję giminystės / svainystės ryšiais) dažnu atveju veikdavo ne atstovaujamojo asmens, o asmeniniais interesais, t. y. siekdavo patys įsigyti grąžintus žemės sklypus ar, kad juos įsigytų susiję asmenys“, – teigiama STT atsakyme.
**Sklypo paskirtį per rekordinį laiką pakeitęs V. Šiliauskas liudijo apie korupcines schemas**
Jau anksčiau skelbta, kad su kyšiais įkliuvęs buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius smulkiai, su konkrečiais faktais dar 2022 metų kovą papasakojo pareigūnams apie savivaldybėje veikusią „organizuotą nusikalstamą grupę“, susidėjusią iš Kauno mero, verslininko V. Matijošaičio, pastarojo sūnaus, miesto tarybos nario ir taip pat verslu užsiimančio Š. Matijošaičio, „Autokaustos“ direktoriaus Juozo Kriaučiūno bei kitų įtakingų asmenų.
Remiantis portalo lrytas.lt informacija, V. Šiliauskas išsamiai detalizavo galimas korupcines schemas, kuriose kiekvienas minėtos grupės narys atliko savo rolę. Buvo atskleisti galimų tamsių schemų ypatumai: Š. Matijošaitis generuoja idėjas, kokį miesto turtą (pastatą, žemės sklypą ir t. t.) būtų galima pasisavinti, tačiau kadangi sūnus neturi pakankamai įtakos ir galių priimant sprendimus, jo nusikalstamos idėjos perduodamos tėvui ir įsukamos į vykdymo mašiną.
Taip, anot V. Šiliausko, būdavo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos. V. Šiliausko teigimu, vadovaujančias pareigas užimantiems valdininkams būdavo duodami neteisėti nurodymai – vykdytojai privalėjo parengti įvairius Matijošaičių šeimai naudingus dokumentus, o jis, V. Šiliauskas, priimdavo atitinkamus sprendimus. Po Kauno valdininko atskleistos skandalingos informacijos buvo iškelta atskira baudžiamoji byla, kuri 2025 m. buvo nutraukta.
„Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė, kad Kauno mero sūnus Š. Matijošaitis valdo didelės vertės turtą. Registrų centro duomenimis, jo su sutuoktine valdomo turto Kauno apskrityje vidutinė rinkos vertė siekia daugiau nei 8 mln. eurų. Š. Matijošaitis yra vienintelis politikoje dalyvaujantis asmuo Lietuvoje, pagal vidutinę turto vertę patenkantis į TOP20 sąrašą.
