Technologijų hakatonas „Tech_Champ“ dalyviams siūlo žengti dar vieną žingsnį – dalyvauti startuolių preakceleratoriuje. „Tech-Park Kaunas“ bendruomenė, verslo mentoriai ir žinomi verslininkai ragina bandyti, testuoti ir mokytis iš tų, kurie jau yra pasiekę sėkmę tarptautinėse startuolių arenose. Pradedantieji kūrėjai turėjo puikią galimybę pasisemti įkvėpimo iš sėkmingų Lietuvos startuolių. „Pulsetto“ vadovas Povilas Sabaliauskas, kurio sveikatingumo startuolis pritraukė 2 mln. eurų rizikos kapitalo investiciją, ir „Walk15“ įkūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė atidarė įkvėpimo sesijas, dalindamiesi savo verslo pradžios istorijomis. „Lupasearch“ įmonės bendrakūrėjis Paulius Nagys, vystantis e. komercijos sprendimus dirbtinio intelekto pagalba, atskleidė, kokias pamokas galime išmokti iš praeities, kad galėtume kurti inovacijas ateičiai.
V. Musvydaitė-Vilčiauskė teigė, kad vidinė startuolio kūrimo virtuvė yra labai dinamiška. Ji prisiminė, kad kadaise pastebėta įžvalga, jog visuomenė naudos technologijas sveikesniems judėjimo įpročiams ugdyti, pasitvirtino. Pasaulis vis labiau atsigręžia į sveikatingumo sprendimus, o valstybės skatina žmones daugiau judėti ir netgi moka už tai. Jungtinė Karalystė yra puikus to pavyzdys.
„Mūsų programėlė gimė iš noro lengvai rasti ir dalintis vaizdingais maršrutais pasivaikščioti su vaikais. Prieš metus atidarėme biurą Berlyne ir užmezgėme bendradarbiavimą su daugiau nei 1500 verslų bei organizacijų, tokių kaip „REWE group“, „ERGO“, „Eurolyga“. Šiandien jau augame ne tik Europoje. Drąsa eksperimentuoti ir testuoti idėjas yra kertinis bet kurio startuolio pamatas“, – teigė V. Musvydaitė-Vilčiauskė.
Hakatono organizatoriai pabrėžia, kad ši iniciatyva leidžia ne tik generuoti idėjas, bet ir jas įgyvendinti. Dalyviai sprendė verslo ir viešųjų organizacijų iškeltus iššūkius. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas siekė gerinti pacientų stebėseną, biotechnologijų įmonė „Nando“ ieškojo būdų optimizuoti produktų patekimą į naujas rinkas, „NFQ“ kvietė taikyti dirbtinį intelektą paslaugų paieškoje, o „Ignitis grupė“ skatino kurti energetikos inovacijų analitikos sprendimus. Organizacijos ne tik pristatė problemas, bet ir aktyviai konsultavo dalyvius, suteikdamos vertingų įžvalgų ir praktinės patirties.
„Komandos drąsiai ėmėsi realių iššūkių – nuo išmanios produktų etikečių vertimo sistemos iki virtualaus asistento miestui kūrimo. Iššūkių teikėjai padėjo suprasti inovacijų diegimo galimybes ir atskleisti tikruosius rinkos poreikius. Daugelis sukurtų sprendimų turi potencialą tapti realiais produktais. Tokia praktinė patirtis yra neįkainojama kiekvienam, siekiančiam kurti technologines naujoves“, – sakė „Tech-Park Kaunas“ projektų ekspertė ir renginio organizatorė Neringa Žebrauskienė.
Renginys pritraukė daugiau nei 150 dalyvių – nuo gimnazistų ir studentų iki mokslininkų bei profesorių, kurie kartu kūrė inovatyvius sprendimus sveikatos technologijų ir skaitmenizacijos iššūkiams. „Tech-Park Kaunas“ direktorius Paulius Nezabitauskas džiaugėsi, kad antreprenerystės kultūra vis labiau įsitvirtina, o drąsių idėjų nestokojančios įvairių sričių komandos ryžtasi išbandyti savo jėgas. Kūrybinį procesą paspartino patyrę verslo mentoriai, kurie padėjo dalyviams išsigryninti idėjas ir pasiruošti tinkamai jas pristatyti.
Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrimai rodo, kad vidutinis sėkmingų verslininkų amžius Jungtinėse Valstijose yra 45-eri metai, o tai patvirtina, jog patirtis ir brandumas gali tapti verslo sėkmės pranašumu. Europoje surinkti duomenys taip pat atskleidžia įvairovę – daugiau nei 39 proc. startuolių kūrėjų yra 25-34-erių metų amžiaus, o 33,6 proc. patenka į 35-44-erių metų kategoriją. Šie skaičiai aiškiai parodo, kad inovacijas gali kurti visi. Hakatonas tai patvirtino, nes laimėtojai įrodė, kad svarbiausia – idėja, jos įgyvendinimas ir poveikis visuomenei. Svarbu, kad inovacijos neštų reikšmingą pokytį, nesvarbu, ar tai būtų geresnė savijauta, efektyvesnės sveikatos priežiūros paslaugos ar kiti reikšmingi sprendimai. P. Nezabitauskas džiaugėsi matydamas stiprias, tarpdisciplinines komandas, kurios suvienijo skirtingas kompetencijas ir netgi skirtingus universitetus.
„Litban“ ir „Coinvest capital“ investuotojų ir verslininkų vertinimo komisijos išrinkti nugalėtojai demonstravo didžiausią potencialą rasti savo nišą rinkoje ir plėstis Europoje. Vienos tokių komandų „Kosmeteka“ įkūrėja dr. Diana Barragan-Ferrer kartu su kolegėmis, turinčiomis patirties farmacijos srityje, pasidalijo savo patirtimi: „Kuriame prototipą – kineziterapinį pleistrą raukšlių prevencijai. Hakatonas leido ne tik patikrinti, ar mūsų sprendimas turi potencialą, bet ir įvertinti jo realią vertę rinkoje. Kiekvienam, turinčiam idėją, svarbu išbandyti ją tokioje aplinkoje, kur galima gauti atgalinį ryšį ir sustiprėti.“
Trečiosios vietos nugalėtojai, komanda „Bičiuliai“, pristatė inovatyvų sprendimą, leidžiantį abiturientams pasiruošti egzaminams. Pasak komandos nario Nojaus Balčiūno, mentoriai padėjo suprasti, kokia kryptimi toliau vystyti mokymosi ir ruošimosi egzaminams platformą. „Lietuvoje būtina skirti daugiau dėmesio švietimo inovacijoms – tai padės jaunimui mokytis efektyviau. Mūsų komandą motyvuoja ne tik noras tobulėti kaip programuotojams, bet ir prisidėti prie visos švietimo sistemos pokyčių“, – akcentavo N. Balčiūnas.
Hakatonas tapo erdve ir pažangiems moksliniams sprendimams. Jungtinė LSMU bei KTU mokslininkų bei tyrėjų komanda pristatė savo kuriamą „AngioRepair“ inovaciją, skirtą diabetu sergantiems pacientams. LSMU profesorius Vincentas Veikutis teigė, kad tai buvo pirmasis viešas sprendimo debiutas, kuris parodė, kokias galimybes suteikia technologijos. Svarbu ne tik kurti naujus gydymo metodus, bet ir tobulinti pacientų stebėsenos bei komunikacijos sistemas. Tikslas – kad medikai ne tik konstatuotų problemą, bet ir aktyviai dalyvautų ieškant jos technologinių sprendimo būdų.
Pasibaigus hakatonui, inovatyvių sprendimų kūrėjai kviečiami nestabdyti ir tęsti savo verslo idėjų vystymą „Tech-Park Kaunas“ preakceleravimo programose. Tai ne tik galimybė gauti ekspertinę mentorystę, bet ir realus šansas sustiprinti verslo modelį, išgryninti vertės pasiūlymą bei pasiruošti pritraukti investicijų. Tai ypač aktualu medicinos ir skaitmeninių technologijų kūrėjams, siekiantiems išbandyti savo produktus rinkoje ir paversti juos sėkmingais sprendimais. Startuolių bendruomenė kviečia ne tik drąsiai eksperimentuoti, bet ir žengti kitą žingsnį link tvaraus augimo.
Iki kovo 31 d. vyksta atviras kvietimas į „Tech-Park Kaunas“ preakceleravimo programas.
