Pastarosiomis dienomis sukčiai vėl suaktyvėjo, išviliodami iš Lietuvos gyventojų įspūdingas sumas. Bendras penkių nukentėjusiųjų nuostolis siekia net 251 720 eurų.
Daugiausiai pinigų prarado vilnietis, kuris apgaule neteko 108 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, 63 metų vyras kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir pranešė, kad nuo sausio 25 d. iki kovo 7 d. investuodamas į kriptovaliutas internetu, tapo sukčių auka. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto sukčiavimo.
Tą pačią dieną į policiją kreipėsi ir 49 metų vyras iš Trakų rajono, kuris pranešė, kad jam paskambinęs nepažįstamas asmuo, prisistatęs investicijų konsultantu, išviliojo 55 907 eurus. Šiuo atveju taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kaune 83 metų moteris prarado 49 tūkst. eurų. Ji teigė, kad kovo 10-14 dienomis jai į mobilųjį telefoną skambino nepažįstami asmenys, prisistatę policijos ir banko darbuotojais, ir apgaule išviliojo pinigus.
Dar viena auka Vilniuje – 31 metų moteris, kuri vasario 10 – kovo 12 dienomis buvo įtikinta investuoti į kriptovaliutą internetinėje platformoje ir prarado 27 395 eurus.
Klaipėdoje 57 metų vyras pranešė, kad pernai birželio-spalio mėnesiais investuodamas į kriptovaliutas internetu, neteko 11 400 eurų. Šiuo atveju taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Policijos vadovybė pripažįsta, kad ištirti sukčiavimus tampa vis sudėtingiau. Šiuo metu pareigūnai ištiria tik nedidelę dalį tokių nusikaltimų. Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas teigia: „Asmenys, vykdantys sukčiavimus, mums tampa nepasiekiami. Laukia didžiulis mūsų ir kitų institucijų darbas, siekiant suvaldyti šį reiškinį. Galime kasdien rasti pranešimų, kad policija neprašo prisijungimų prie bankų kodų, bet žmonės kasdien užkliūva už sukčių.“
R. Matonis iš Policijos departamento pažymėjo, kad iš Lietuvos gyventojų išvilioti pinigai dažniausiai keliauja į Azijos ir Afrikos valstybes, su kuriomis Lietuva neturi teisinio bendradarbiavimo susitarimų, o tai apsunkina tyrimą.
