## Prabanga, Intriga ir Meilė: Kauno Muzikinis Teatras Prisikelia su „Linksmąja Našle“
Po ilgos pertraukos, net 17 metų, Kauno valstybinis muzikinis teatras vėl kviečia žiūrovus pasinerti į operetės klasikos perlą – Franzo Leháro „Linksmąją našlę“. Šis kūrinys, jau daugiau nei šimtmetį žavintis publiką, grįžta į sceną su nauja energija ir pažada nepamirštamą vakarą, kupiną meilės, intrigų ir kerinčių melodijų.
Nuo pat savo triumfo Vienoje 1905 metais, „Linksmoji našlė“ iškart tapo viena populiariausių ir dažniausiai statomų operetečių pasaulyje. Jos sėkmė buvo tokia didžiulė, kad per kelerius metus ji užkariavo Europos scenas, o vėliau – ir viso pasaulio teatrų publiką. Šis kūrinys, kupinas lengvo humoro, aistringų šokių ir svaiginančių melodijų, padėjo įvairių tautų žiūrovams trumpam atitrūkti nuo pasaulio rūpesčių ir pasinerti į meilės ir prabangos kupiną pasaulį.
Kauno scenoje „Linksmosios našlės“ interpretaciją pristato talentinga režisierė Viktorija Streiča, puikiai pažįstama teatro ir kino pasaulyje. Jos režisuoti spektakliai, tokie kaip „Džekilas ir Haidas“, „Mano puikioji ledi“, „Adamsų šeimynėlė“, „Elisabeth“ ir „Mozart!“, jau spėjo užkariauti žiūrovų širdis. Šį kartą režisierė žvelgia į operetės istoriją šiuolaikiškai ir žada, kad spektaklis perkels mus į prabangų pasaulį, kuriame susipins meilės intrigos, ambicijos ir netikėtos staigmenos.
„Linksmoji našlė“ – tai operetės etalonas, kuriame lengvas humoras ir prabangūs kostiumai slepia gilesnius sluoksnius, – teigia Viktorija Streiča. – Operetė nebūtinai turi būti tik praeities atspindys, tai žanras, kuris gali atgimti iš naujo, jei pasakoja aktualią istoriją. Mano tikslas – sukurti ne muziejinį eksponatą, o dinamišką ir nenuspėjamą spektaklį, kuriame susipins meilė, politika, finansai ir likimas. Kodėl verta rinktis operetę? Ji turi unikalų gebėjimą paveikti žiūrovą: vieniems patinka rafinuotas humoras ir ironija, kitiems – nuostabi Léharo muzika ar lengvas teatrinis žaidimas.”
Tęsdama mintį apie naujų žanro raiškos priemonių paieškas, režisierė pabrėžia, kad jai buvo svarbu suteikti istorijai aiškumo, o kiekviena detalė turėtų tarnauti ne tik pasimėgavimui, bet ir prasmingai dramaturginei visumai. Ji tikisi pasidalinti su žiūrovais „Linksmosios našlės“ elegancija, ironija, širdies šiluma ir tuo nepaaiškinamu žavesiu, kurį ji pati jaučia šiam kūriniui nuo pat pirmųjų žingsnių teatre.
Spektaklio vizualine dalimi rūpinasi žymiausias Lietuvos mados guru Juozas Statkevičius, kuriantis kerinčio grožio kostiumus. Pasak režisierės, dailininkas kuria ne tik drabužius, bet ir padeda atsiskleisti personažų charakteriams, jų sceniniam identitetui. Tai bus klasikinio Holivudo įkvėpti rūbai, atspindintys veikėjų eleganciją, santykių intrigą ir žavingą operetės teatrališkumą.
Puošnios suknelės ir frakai perkels mus į XX a. pradžią, kai operetės „Linksmoji našlė“ sėkmė iš Europos persikėlė į Ameriką ir tapo ne tik kultūros, bet ir mados reiškiniu. Mados banga suteikė moterims naują saviraiškos formą, padėjo kurti naujus moteriško grožio standartus, pabrėžiančius prabangą, rafinuotumą ir jausmingumą. Susiformavęs „našlės stilius“ paskatino moteris rinktis elegantiškus, teatrališkus drabužius ir aksesuarus, tapo įkvėpimo šaltiniu suknelėms, skrybėlėms, kvepalams ir net kokteiliams.
Scenovaizdį, kuriame puikuosis prašmatnūs kostiumai, kuria scenografas Vaidotas Jakutis, dažnai bendradarbiaujantis su režisiere Streiča. Kartu jie jau yra įgyvendinę ne vieną sėkmingą projektą, įskaitant operetę „Misteris X“. Jakutis sugeba sukurti įspūdingas scenas tiek teatro erdvėje, tiek už jos ribų.
Aistringus operetės šokius stato teatro baleto šokėjas Valerijus Osadčenko, kuriam tai yra choreografo debiutas. Savo karjerą pradėjęs kaip sportinių šokių šokėjas, Osadčenko vėliau sužibėjo teatro scenoje. Režisierė jam patikėjo užduotį pagrindinį operetės šokį – valsą – paversti ne tik pramoga, bet ir istorijos pasakojimo dalimi, atskleidžiančia įtampą, jausmus ir santykių dinamiką.
„Operetė yra ypač melodinga, jos temose skamba vengrų, rumunų muzikos motyvai, paryžietiškas valsas“, – pasakoja vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius. Jis džiaugiasi, kad žiūrovai pirmą kartą išgirs pilną kūrinio uvertiūrą, o spektaklio partitūrą papildys fragmentai iš kitų Leháro operečių, įskaitant garsųjį J. Offenbacho „Kankaną“. „Leharas suteikė operetei dramatizmo, norėjo, kad žiūrovai meilės scenas išgyventų kartu su herojais, išspaustų „pasigėrėjimo ašaras“, – teigia dirigentas.”
Pagrindinius vaidmenis atliks žiūrovų pamilti solistai: Haną Glavari įkūnys Marija Arutiunova ir Gabrielė Kuzmickaitė, grafą Danilą Danilovičių – Andrius Apšega bei Regimantas Gabšys, debiutuojantis Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje. Egidijus Bavikinas ir Tomas Pavilionis atliks Kamilio de Rosijono vaidmenį, Iveta Kalkauskaitė ir Viktorija Zeilikovičiūtė bus Valensjenos, o Žygimantas Galinis, Gediminas Maciulevičius bei Žanas Voronovas įkūnys Baroną Mirką Cėtą.
Marija Arutiunova, viena ryškiausių teatro primadonų, teigia, kad chemija tarp Hanos ir Danilos scenoje yra ypatingai ryški žodžiuose, kuriuos jie taria vienas kitam: juose slypi daugiasluoksniškumas, sarkazmas, ironija, kartėlis, apgailestavimas ir neišblėsusi meilė.
„Repeticijose ieškodami spalvų, pasijuokiame, tačiau kartą nesulaikėme ir ašarų…“, – atvirauja solistė. – Kūrybinis procesas yra labai įdomus ir dinamiškas. Man operetės siužeto meilės istorija labai graži, ji žiūrovui pateikiama tarsi atsiverstum romano vidurį. Ji nėra lėkšta ir saldi, bet gyvenimiška, dramatiška ir žaisminga. Kokia bus manoji Hana, noriu palikti paslaptyje, tegu žiūrovai ateis, pamatys ir įvertins! Pasakysiu tik tiek, kad kol kas operetės karjeroje ši herojė – mylimiausia. Žavi įspūdingi J. Statkevičiaus kostiumai, per matavimus teatro siuvykloje vis juokauju, kad vilkėdama tokias gražias sukneles, aš net nedainuosiu, o tiesiog išeisiu į sceną ir stovėsiu visa graži!”
Andrius Apšega, kuriantis grafo Danilos vaidmenį, teigia, kad siužeto vingiai ir vaidybinis scenų turinys yra suprantamas visais laikais. „Meilė, pavydas, nesusikalbėjimas, neištikimybė, socialinio statuso skirtumai visada yra svarbūs. Didžiausias iššūkis yra kaskart kitaip ir naujai pažvelgti, nesikartoti ir vaidyboje atrasti spalvų, išeiti iš komforto zonos naudojantis tuo, ką jau esu įvaldęs. Šiame spektaklyje didžiausiu iššūkiu man buvo choreografijos ir vaidybos vientisumas.“
Regimantas Gabšys, kitas Danilos vaidmens atlikėjas, dar tik žengia pirmuosius žingsnius operetės pasaulyje. Jam tai yra puiki galimybė išbandyti save naujame žanre ir įgyti vertingos patirties. Jaunasis solistas pasitiki režisiere Streiča ir atsižvelgia į jos pasiūlymus bei norus.
Regimantas prisipažįsta, kad jam labai įdomu dalyvauti šiame pastatyme ir atrasti save operetės žanre. Kadangi Danila yra pirmasis jaunojo solisto didelis vaidmuo, jis labiausiai pasitiki režisiere Streiča ir atsižvelgia į jos pasiūlymus bei norus. „Savas matymas ar natūrali improvizacija galės rastis vėliau, kada spektaklis bus pilnai išsipildęs. Kol kas sunku surasti balansą kuriamo personažo poelgiuose ir jausmuose, tačiau gerą pagrindą suteikia muzika, ji ir inspiruoja jausmą, padedantį įsikūnyti į vaidmenį. Ne veltui sakoma, kad kompozitoriai viską užrašė muzikoje, jausmai, emocijos yra tarp eilučių, tereikia juos atskleisti.“
Hanos Glavari vaidmuo yra išskirtinis ir Gabrielės Kuzmickaitės karjeroje. Mecosopranai retai gauna galimybę atlikti pagrindinius vaidmenis operose ar operetėse, tačiau Hanos partija solistei tinka, o ateitis parodys, ar statytojai buvo teisūs, patikėję jai šį kultinį vaidmenį. Gabrielė yra sukūrusi keletą personažų Kauno scenoje, kviečiama dainuoti ir į Klaipėdos muzikinį teatrą, aktyviai dalyvauja koncertinėse programose ir įvairiuose projektuose, tarp kurių yra netgi roko grupė „Thundertale“, su kuria dalyvavo roko operos „Karalių kraujas“ pastatyme ir išleido vinilinę plokštelę, sėkmingai pristatytą šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje.
Jaunoji solistė apie savo heroję sako: „Hanos personažas yra labai žaismingas, turi daug šarmo, tai leidžia kurti su scenos kolegomis gyvą žaidimą, siužeto šmaikštumas suteikia galimybę turėti lengvumo ir sau. Repeticijų metu pakvailiodavom, ir iš to gimė stebuklai. Kol kas sunkoka derinti Hanos eleganciją ir žaismingumą, nes išorėje ji turi būti natūrali, žaisminga, bet viduje slėpti skaudžią istoriją ir išlaikyti atstumą su Danila, nors norėtų pulti jam į glėbį. Tai nėra dramatinis vaidmuo, bet žiūrovams turi parodyti slepiamą jos vidinę dramą: skausmą, išgyvenimus, naujas patirtis ir santykių kūrimą, kurie išoriškai nematomi. Man padeda muzika, lengviau dainuojant vaidinti, negu kalbėti prozą, nes joje daugiau asmeniškumo. Muzika teikia visą emociją, Leharas viską parašė, tereikia tik klausyti ir viskas gaunasi savaime.“
Operetės „Linksmoji našlė“ libretas buvo išverstas į beveik tris dešimtis kalbų, pagal ją pastatyta daugybė kino ir televizijos filmų įvairiose šalyse, sukurtas baletas, ledo šokių spektaklis, ji buvo netgi parodijuojama. Per daugiau nei šimtmetį „Linksmoji našlė“ buvo įvairiai interpretuojama ir pritaikyta įvairioms auditorijoms – nuo minimalistinių inscenizacijų iki modernizuotų versijų feministinėmis ar politinėmis temomis. Tačiau visuose operetės pastatymuose išliko rafinuotas humoras, sentimentali romantika bei kerintis melodizmas, kviečiantis žiūrovus pasinerti į laikui nepavaldžią nostalgijos emociją.
Kauno scenoje „Linksmoji našlė“ pirmą kartą suskambo 1941 m., o vėliau buvo atnaujinta 1943 ir 1945 m. 1960 m. ją į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną grąžino režisierius R. Andrejevas ir dirigentas Juozas Indra, o po dešimties metų pastatė estų režisierius Paulus Mägi bei dailininkas Eladar Renter. 1988 m. „Linksmąją našlę“ režisavo Valius Staknys, dirigavo Eno Kivil, dailininkė Giedrė Riškutė.
Kauno scenoje operetė vėl pasirodė 2008 m., ją pristatė režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Virginija Idzelytė. Pagrindinius vaidmenis operetėje atliko žiūrovų pamėgti bei teatro kritikų įvertinti solistai.
„Kai gyvenimas pasiūlo antrą galimybę, ar verta jos atsisakyti? Atsakymo į klausimą ieško operetės „Linksmoji našlė“ veikėjai – kilmingi, žavingi ir šiek tiek nutrūktgalviai. Operetėje pinasi siužetinės linijos apie turtą, visuomenės lūkesčius, finansinę šalies nepriklausomybę ir subtilią asmeninę meilę. O juk tai – amžina! Spektaklis atskleis, kaip aukštuomenės pasaulis gali tapti spąstais, kuriuose turtas ir įsipareigojimai ima riboti asmeninius žmogaus pasirinkimus. Pagrindinė herojė Hana, tapusi šalies nepriklausomybės simboliu, naudojasi finansine laisve, kad išsaugotų savo asmeninį gyvenimą, nepaisydama visuomenės poreikių. Situacija skatina susimąstyti, ar turtas suteikia laisvę, ar paverčia žmogų įkaitu?”,– teigia Viktorija Streiča.
**Premjera – kovo 27 d.**
