Po Apeliacinio teismo sprendimo, trylika „kamuolinių” grupuotės narių, pripažintų kaltais dėl sunkių nusikaltimų, atsidūrė už grotų. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai informavo, kad trylika asmenų jau yra pristatyti į įkalinimo įstaigas. Tuo tarpu dviejų ieškomų asmenų, gimusių 1980 m. ir 1973 m., paieška tęsiama.
Praėjusią savaitę paskelbus nuosprendį, baudžiamoji byla buvo grąžinta Kauno apygardos teismui, kuris atsakingas už nuosprendžio vykdymą. Pastarasis informavo policiją apie būtinybę sulaikyti nuteistuosius ir užtikrinti jų atvykimą į bausmės atlikimo vietą.
Iš viso šioje byloje figūravo šešiolika kaltinamųjų, tačiau vienas iš jų mirė teismo proceso metu. Nusikaltimai, kurių ištakos siekia 2011 metus, buvo įvykdyti ne tik Lietuvoje, bet ir Nyderlanduose. „Kamuolinių” gaujos nariai buvo nuteisti už įvairius sunkius nusikaltimus, įskaitant neteisėtą laisvės atėmimą, sveikatos sutrikdymą, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, ginklų kontrabandą ir plėšimus.
Apeliacinis teismas, įvertinęs nusikaltimų pobūdį, nusprendė, kad jie buvo įvykdyti organizuotos grupės, todėl už juos negali būti skiriamos bausmės, prilygstančios buitiniams konfliktams. Teisėjas Ernestas Rimšelis pabrėžė, kad teismas neturi jokio pagrindo atidėti bausmės vykdymą, atsižvelgiant į kaltinamųjų teistumus ir tai, kad nusikaltimai dažnai buvo įvykdyti bendrai. Jis taip pat atkreipė dėmesį į 2011 metų nuosprendį, kuriame Giedrius Janonis ir Andrius Juodis buvo teisiami už turto prievartavimą. Teismas, įvertinęs padarytus nusikaltimus, nusprendė, kad negalima pasitikėti kaltinamaisiais, jog ateityje jie nedarys naujų nusikaltimų.
Grupuotės lyderiui Giedriui Janoniui, kuriam Kauno apygardos teismas anksčiau buvo skyręs 4 metus ir 1 mėnesį laisvės atėmimo, Apeliacinis teismas skyrė 13 metų kalėjimo. Genadijui Borisovui, kuriam anksčiau buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, Apeliacinis teismas paskyrė 11 metų kalėjimo. Tomas Gaidanka, kuriam anksčiau buvo skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, Apeliacinis teismas skyrė 10 metų kalėjimo. Deividui Čereškai, kuriam Kauno apygardos teismas buvo skyręs 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, Apeliacinis teismas skyrė 12 metų kalėjimo.
Apeliacinis teismas taip pat sugriežtino bausmes ir kitiems nuteistiesiems: Andriui Juodžiui – nuo 4 metų iki 6 metų 9 mėn., Artūrui Osmankinui – nuo 7 metų iki 9 metų 6 mėn., Eligijui Maželiui – nuo 3 metų iki 9 metų, Mariui Navickui ir Justinui Jašinskui – nuo 2 metų 6 mėn. iki 3 metų, Regimantui Jonušui ir Taurui Griniui – nuo 5 metų 6 mėn. iki 8 metų, Andriui Guogai – nuo 2 metų iki 6 metų, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą, Edgarui Meizeraičiui – nuo 2 metų iki 5 metų 2 mėn. Mindaugui Lukauskui, kuris anksčiau buvo išteisintas, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, o Rolandui Borisovui – 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vienam išteisintajam mirus, byla jam buvo nutraukta.
Teisėsaugos duomenimis, „kamuoliniai” 2011 metų vasarą planavo susidoroti su kovinio sporto atstovu Remigijumi Morkevičiumi ir kitu asmeniu, kuris buvo sumušęs vieną iš „kamuolinių” svainių. Pastarajam ketinta peršauti stuburą, kojas, sulaužyti rankas ir nupjauti ausį.
Neradę R. Morkevičiaus ir kito asmens Lietuvoje, aštuoni „kamuoliniai”, ginkluoti, dviem automobiliais išvyko į Olandiją, kur apšaudė M. P. viduryje miesto ir išmetė ginklą į kanalą. R. Morkevičiaus jiems rasti nepavyko. Sportininkas buvo nušautas 2016 metų gruodį Kaune, šį nusikaltimą įvykdė iš Estijos atvykęs žudikas Imre Arakas, kuris neseniai buvo nuteistas kalėti.
Teisėjas E. Rimšelis teigė, kad vykdytojai darė tai, ką liepė lyderiai, o veiksmai buvo itin brutalūs. Pagrindiniams organizatoriams skirta 10 metų, kitiems vykdytojams – 7-8 metai nelaisvės. Apeliacinis teismas nesutiko su teiginiais, kad tie, kurie grįžo į Lietuvą nebaigę nusikaltimo, savanoriškai atsisakė jį vykdyti. Jis pabrėžė, kad ginklų kontrabanda buvo įvykdyta, ir tai lėmė bausmių dydį.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą Olandijoje organizavo G. Borisovas, Rolandas Borisovas, G. Janonis ir D. Čereška, o A. Osmankinas, R. Jonušas, T. Grinius, E. Maželis ir M. Lukauskas jį įvykdė, disponavo šaunamaisiais ginklais ir kontrabandos būdu gabeno juos į Olandiją, taip pat rengėsi sunkiai sutrikdyti dar ir R. Morkevičiaus sveikatą, tačiau jo neradę nusikaltimo nebaigė.
Dėl šių nusikalstamų veikų apygardos teismas nepagrįstai išteisino G. Borisovą, R. Borisovą, E. Maželį ir M. Lukauską, todėl ši nuosprendžio dalis taip pat buvo panaikinta. Apeliacinis teismas A. Juodžiui skirtą įkalinimo bausmę pailgino nuo 4 metų iki 6 metų 9 mėn., A. Osmankinui – nuo 7 metų iki 9 metų 6 mėn., E. Maželiui – nuo 3 metų iki 9 metų, M. Navickui ir J. Jašinskui – nuo 2 metų 6 mėn. iki 3 metų, R. Jonušui ir T. Griniui – nuo 5 metų 6 mėn. iki 8 metų, A. Guogai – nuo 2 metų iki 6 metų, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą, E. Meizeraičiui – nuo 2 metų iki 5 metų 2 mėn. M. Lukauskui paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, R. Borisovui – 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vienam išteisintajam mirus, byla jam buvo nutraukta.
Teisėjas Ernestas Rimšelis aiškino, kad bausmės buvo padidintos, nes nusikaltimai buvo įvykdyti veikiant organizuotoje grupėje, kurios struktūra, hierarchija ir griežtos smurtinės bausmės už nepaklusnumą atspindi organizuoto nusikalstamumo pobūdį. Teismas net prokuroro kai kurias bausmes vertino kaip švelnias ir griežtino, nes pirmos instancijos teismas iš esmės skyrė bausmes kaip už buitinius konfliktus.
Kauno apygardos teismas buvo nusprendęs bausmes švelninti dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, tačiau Apeliacinis teismas padarė kitokį įvertinimą. Pasak teisėjo E. Rimšelio, net iki 2017 metų nebuvo žinoma, kas padarė nusikaltimą, jis net nebuvo pradėtas tirti, ir tik 2017 metais atsirado pagrindinis liudytojas, kuris pradėjo pasakoti apie nusikaltimus. 2018 metais paaiškėjo įtariamieji. Tirdama nusikaltimus, Lietuva bendradarbiavo su Olandija. Teisėsauga gavo duomenų, kurioje vietoje Olandijoje buvo išmestas ginklas, pagal šią informaciją narai ginklą iš kanalo nurodytoje vietoje ir ištraukė.
Pagrindinis bylos liudytojas teisėsaugai taip pat papasakojo apie peršautą automobilį, kuris buvo surastas. Ekspertizė parodė, kad jame buvo padaryta šautinė skylė, kurią suremontavo meistras Kaune. Bylos duomenimis, paslaugą grupuotei atlikęs meistras taip pat buvo rastas.
Šiuo metu teismuose nagrinėjama ir daugiau „kamuolinių” gaujos bylų. Penktadienį į Kauno apygardos teismo bylos posėdį neatvyko kai kurie kaltinamieji, nes buvo sulaikyti.
2018 metų pavasarį Lietuvos policija paskelbė, kad sulaikė „kamuolinių” grupuotės narius. Sulaikydama grupuotę policija atliko per 100 kratų sulaikytųjų gyvenamosiose ir kitose patalpose, kituose objektuose paimta nemažai didelės vertės turto, piniginių lėšų, didelis kiekis automatinių ir pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų, kitų tyrimui reikšmingų objektų. Tuomet policijos generalinio komisaro pareigas ėjęs Linas Pernavas teigė, kad buvo sulaukta padėkų iš Europolo ir kitų kolegų už vienos pavojingiausių gaujų išskaidymą, kuri buvo žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Operacijoje dalyvavo 300 policijos pareigūnų, atlikta per šimtą kratų, jų metu rasta daug ginklų (automatinių, pusiau automatinių), apribota teisė įtariamiesiems disponuoti milijoninės vertės turtu: automobiliais „Tesla“, „Porshe“, „Mercedes“. Operacija iš Kauno išsiplėtė į penkias apskritis. Įtariamųjų sulaikymo operacijoje dalyvavo Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliosios kuopos pareigūnai. Manoma, kad ši grupuotė egzistavo ir nusikaltimus vykdė nuo 1999 metų. Tyrimas dėl jos veiklos buvo pradėtas prieš dvejus metus bendradarbiaujant su kolegomis iš užsienio. Lietuvos kriminalinės policijos biuras pasirengimo operacijai ir tyrimo metu bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės ir Europolo pareigūnais, kitais ES šalių partneriais. Operacijos metu Lietuvoje buvo įkurtas koordinacinis centras, jame darbavosi Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Europolo analitikai-ekspertai.
