Lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ nesutinka su Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) sprendimu skirti jai 8,4 mln. eurų baudą ir ketina jį apskųsti teismui. Bauda skirta dėl buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio lošimų šios bendrovės kazino 2016–2021 metais.
„Bendrovė teismui skųs Lošimų priežiūros tarnybos nutarimą. LPT įsakyme pateiktos teisės aktų interpretacijos visiškai neatitinka nei 2016-2021 metais galiojusio, nei dabartinio teisinio reguliavimo“, – teigiama „Olympic Casino Group Baltija“ pranešime žiniasklaidai.
LPT vadovas Virginijus Daukšys anksčiau informavo, kad bauda „Olympic Casino“ skirta už nustatytus pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos bei Azartinių lošimų įstatymų pažeidimus. Tarnybos teigimu, iš viso nustatyti penki atskiri pažeidimai.
„Olympic Casino“ direktorius Tomas Palevičius stebisi tokia situacija, kai ikiteisminis tyrimas yra pradėtas tik prieš Š. Stepukonį, o lošimų bendrovė jau pripažįstama kalta, net nesulaukus teismo sprendimo.
Bendrovė atkreipia dėmesį, kad LPT atliekant patikrinimą apklausė tik „Olympic Casino“ darbuotojus, bet ne Š. Stepukonį ar kitus su šia byla susijusius asmenis. Be to, teigiama, kad tarnyba nesistengė gauti esminių atsakymų iš finansų įstaigų, aptarnavusių Š. Stepukonio sąskaitas.
„Olympic Casino“ tvirtina, kad LPT nepagrįstai teigia, jog bendrovė netinkamai vykdė savo pareigas, nes tarnybos keliami reikalavimai nėra įtvirtinti jokiais teisės aktais.
Nors bendrovė pripažįsta, kad yra įpareigota tikrinti pinigų kilmę, tačiau atkreipia dėmesį, kad finansų įstaigos taip pat turėjo tikrinti, ar Š. Stepukonio pervedamos lėšos yra teisėtos.
„Negali būti taip, kad finansų įstaigos ir pats „BaltCap“, kurie turi didesnius resursus, atsakomybes ir pareigas tikrinti pinigų kilmę, veikė teisėtai, tačiau pinigams pasiekus lošimų įmonę, jie staiga tapo neteisėtais“, – aiškina „Olympic Casino“ atstovai.
Bendrovė neigia skatinusi Š. Stepukonį lošti ir kritikuoja LPT už nenuoseklumą, teigdama, kad anksčiau tarnyba bausdavo lošimų organizatorius už tai, kad šie atsisakydavo teikti paslaugas rizikingiems lošėjams.
„Skatinimo lošti sistema, dar kitaip vadinama „bonusų“ sistema, buvo oficialiai leidžiama ir buvo neatsiejama žaidimo dalis. Ji buvo taikoma ne tik vienam asmeniui“, – aiškino T. Palevičius.
„Olympic Casino“ taip pat neigia vilkinusi atsakymus į LPT užklausas, teigdama, kad visa prašoma informacija buvo pateikiama per kelias dienas.
LPT teigia nustačiusi, kad „Olympic Casino“ nesiėmė pakankamų priemonių, kad nustatytų Š. Stepukonio lošimams naudotų pinigų kilmę. Anot V. Daukšio, kliento operacijų stebėsena buvo formali, o bendrovė nesiėmė jokių veiksmų analizuoti operacijas ar apie jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
FNTT teigia, kad bendradarbiavimas su „Olympic Casino“ patikrinimo metu buvo sudėtingas, bendrovė mėgino vilkinti procesus ir teikė neišsamius atsakymus į užklausas.
LPT duomenimis, Š. Stepukonis Lietuvos bendrovėje lošė nuo 2016 metų gruodžio iki 2021 metų birželio, kai Lietuvoje buvo uždrausti lošimų bendrovių skatinimai klientams, kuriuos šie vėliau pralošia.
Tarnyba nustatė, kad prieš įsigaliojant šiam draudimui, Š. Stepukonio virtualūs lošimai iš Lietuvos buvo perkelti į Estiją, kur skatinimai lošėjams vis dar buvo leidžiami, taip išvengiant Lietuvos reguliuotojo priežiūros.
Tarnybos vertinimu, Š. Stepukonis savo veiksmais padarė 6,4 mln. eurų žalą.
Teisėsauga pranešė, kad buvęs „BaltCap“ partneris iš viso galėjo pasisavinti apie 42 mln. eurų.
