Apeliacinis teismas sugriežtino bausmes „Kamuolinių“ gaujos nariams, pailgindamas laisvės atėmimo terminus nuo trijų iki penkių kartų. Teismas pabrėžė organizuotos grupės įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir konstatavo, kad už tokius sunkius nusikaltimus negalima skirti bausmių, prilygstančių buitiniams konfliktams. Toks sprendimas reiškia, kad visi gaujos nariai artimiausiu metu atsidurs už grotų.
Teisėjas Ernestas Rimšelis teigė, kad teismas atmetė visus nuteistųjų skundus. Jis paaiškino, kad nebuvo jokio pagrindo atidėti bausmės vykdymą, atsižvelgiant į tai, kad visi asmenys yra teisti arba turintys panašią teistumo istoriją, o nusikaltimai dažnai buvo vykdomi bendrininkaujant. Teismas atsižvelgė į 2011 metų nuosprendį, kuriame Giedrius Janonis ir Andrius Juodis buvo nuteisti už turto prievartavimą. Teismas, įvertinęs padarytus nusikaltimus, mano, kad negalima pasitikėti kaltinamaisiais, jog ateityje jie nedarys nusikaltimų.
Gaujos lyderiui Giedriui Janoniui, kuriam Kauno apygardos teismas anksčiau buvo skyręs 4 metus ir 1 mėnesį laisvės atėmimo, Apeliacinis teismas skyrė 13 metų nelaisvės. Anksčiau manyta, kad jis jau atliko bausmę. Šis nuosprendis įsigaliojo iškart, todėl G. Janonis bus nedelsiant išsiųstas į Kauno apygardos teismą, o vėliau – į pataisos namus.
Genadijui Borisovui, kuriam anksčiau buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir kuris, kaip manyta, jau atliko bausmę, Apeliacinis teismas skyrė 11 metų kalėjimo. Tomas Gaidanka, kuriam anksčiau buvo skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat būtų išvengęs kalėjimo, tačiau Apeliacinis teismas jam skyrė 10 metų kalėjimo.
Deividas Čereška taip pat būtų išvengęs nelaisvės, nes jam buvo skirta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, o įskaičius suėmime išbūtą laiką, buvo nuspręsta, kad jis jau atliko bausmę. Vis dėlto, Apeliacinis teismas jam skyrė 12 metų kalėjimo. Trys išteisinti vyrai sulaukė griežtų laisvės atėmimo bausmių – jie kalės 7-10 metų. Iš viso šioje byloje yra 17 kaltinamųjų.
Bylos duomenimis, nusikaltimai buvo įvykdyti Lietuvoje ir Nyderlanduose, o jų ištakos siekia 2011 metus. „Kamuolinių“ gaujos nariai nuteisti už neteisėtą laisvės atėmimą, sveikatos sutrikdymą, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, kontrabandą, plėšimą ir kitus sunkius nusikaltimus.
Teisėsaugos duomenimis, „Kamuoliniai“ 2011 metų vasarą nusprendė susidoroti su kovinio sporto atstovu Remigijumi Morkevičiumi, kuris buvo siejamas su nusikalstamu pasauliu, ir kitu asmeniu, kuris buvo sumušęs vieną iš „Kamuolinių“ svainių. Pastarajam ketinta peršauti stuburą, kad jis nevaikščiotų, peršauti kojas, sulaužyti rankas ir nupjauti ausį.
„Kamuoliniai“ ilgai ieškojo R. Morkevičiaus ir kito asmens Lietuvoje, tačiau jų rasti nepavyko. Paaiškėjo, kad kitas asmuo gyvena Olandijoje. Tada aštuoni „Kamuoliniai“ dviem automobiliais, ginkluoti, nuvyko į šią šalį ir viduryje miesto apšaudė minėtą asmenį, o ginklą išmetė į kanalą. R. Morkevičiaus jiems rasti nepavyko. Sportininkas buvo nušautas 2016 metų gruodį Kaune. Šį nusikaltimą įvykdė iš Estijos atvykęs žudikas Imre Arakas, kuris neseniai buvo nuteistas kalėti.
Teisėjas E. Rimšelis teigė, kad „vykdytojai darė tai, ką liepė lyderiai“, ir pabrėžė itin brutalius veiksmus. Pagrindiniams organizatoriams skirta 10 metų, kitiems vykdytojams – 7-8 metai nelaisvės. Anot jo, vieni grįžo į Lietuvą nebaigę nusikaltimo, pamatę, kad negalės įeiti į butą, ir nusprendė pašaudyti gatvėje. Kiti, kurie išvažiavo patys, teigė, kad savanoriškai atsisakė vykdyti nusikaltimą, tačiau Apeliacinis teismas su tuo nesutiko. Teisėjas pabrėžė, kad ginklo kontrabanda buvo įvykdyta, ir toks nusikaltimo pobūdis lėmė bausmių dydį.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą Olandijoje organizavo G. Borisovas, Rolandas Borisovas, G. Janonis ir Deividas Čereška, o Artūras Osmankinas, Regimantas Jonušas, Tauras Grinius, Eligijus Maželis ir Mindaugas Lukauskas jį įvykdė, disponavo šaunamaisiais ginklais ir kontrabandos būdu gabeno juos į Olandiją, taip pat rengėsi sunkiai sutrikdyti ir R. Morkevičiaus sveikatą, tačiau jo neradę nusikaltimo nebaigė.
Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad dėl šių nusikalstamų veikų apygardos teismas nepagrįstai išteisino G. Borisovą, R. Borisovą, E. Maželį ir M. Lukauską, todėl ši nuosprendžio dalis taip pat buvo panaikinta.
Apeliacinis teismas A. Juodžiui skirtą įkalinimo bausmę pailgino nuo 4 metų iki 6 metų 9 mėn., A. Osmankinui – nuo 7 metų iki 9 metų 6 mėn., E. Maželiui – nuo 3 metų iki 9 metų, M. Navickui ir J. Jašinskui – nuo 2 metų 6 mėn. iki 3 metų, R. Jonušui ir T. Griniui – nuo 5 metų 6 mėn. iki 8 metų, A. Guogai – nuo 2 metų iki 6 metų, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą, E. Meizeraičiui – nuo 2 metų iki 5 metų 2 mėn.
Pripažinus kaltais, M. Lukauskui paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, R. Borisovui – 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vienam išteisintajam mirus, byla jam nutraukta.
Teisėjas E. Rimšelis aiškino, kad bausmės buvo padidintos dėl to, kad nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuotoje grupėje, kurios struktūra, aiški hierarchija ir nustatytos griežtos smurtinės bausmės nariams, nepaklūstantiems lyderiams ar nevykdantiems nurodymų, atspindi organizuoto nusikalstamumo pobūdį. Teismas net kai kurias prokuroro siūlytas bausmes vertino kaip švelnias ir jas sugriežtino, nes pirmos instancijos teismas iš esmės skyrė bausmes kaip už buitinius konfliktus.
Kauno apygardos teismas buvo nusprendęs bausmes švelninti dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, tačiau Apeliacinis teismas padarė kitokį įvertinimą.
Pasak teisėjo E. Rimšelio, iki 2017 metų nebuvo žinoma, kas padarė nusikaltimą, jis net nebuvo pradėtas tirti, ir tik 2017 metais atsirado pagrindinis liudytojas, kuris pradėjo pasakoti apie nusikaltimus. 2018 metais paaiškėjo įtariamieji. Tirdama nusikaltimus, Lietuva bendradarbiavo su Olandija. Teisėsauga gavo duomenų, kurioje vietoje Olandijoje buvo išmestas ginklas, ir pagal šią informaciją narai ginklą ištraukė iš kanalo nurodytoje vietoje.
Pagrindinis bylos liudytojas teisėsaugai taip pat papasakojo apie peršautą automobilį. Šią mašiną pareigūnai surado, o ekspertizė parodė, kad joje buvo padaryta šautinė skylė, kurią meistras Kaune suremontavo. Bylos duomenimis, paslaugą grupuotei atlikęs meistras taip pat buvo rastas.
Teisėjas teigė, kad tokie duomenys leidžia tikėti liudytojo parodymais.
Lietuvos apeliacinis teismas sutiko, kad A. Juodis pagrįstai pripažintas kaltu dėl paso suklastojimo ir jo panaudojimo, o G. Borisovas – dėl pagrobto automobilio įgijimo, naudojimosi juo bei suklastotu automobilio registracijos liudijimu. Teismas visiškai sutiko ir su nuosprendžio dalimi, kuria Nerijus Venclavičius ir G. Borisovas pagrįstai išteisinti dėl Rusijos piliečio A. N. plėšimo, pripažindamas, kad tokie kaltinimai byloje neįrodyti ir buvo grindžiami prielaidomis, netinkamais įrodymais ir duomenimis, kurių nebuvo galima patikrinti.
Šiuo metu teismuose nagrinėjama ir daugiau „Kamuolinių“ gaujos bylų.
2018 metų pavasarį Lietuvos policija paskelbė apie „Kamuolinių“ grupuotės narių sulaikymą.
Sulaikydama grupuotę, policija atliko per 100 kratų sulaikytųjų gyvenamosiose ir kitose patalpose, kurių metu buvo paimta nemažai didelės vertės turto, piniginių lėšų, didelis kiekis automatinių ir pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų ir kitų tyrimui reikšmingų objektų.
Tuometinis policijos generalinio komisaro pareigas ėjęs Linas Pernavas spaudos konferencijoje teigė, kad sulaukta padėkų iš Europolo ir kitų kolegų už vienos pavojingiausių gaujų, žinomos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, išskaidymą. Jis pridūrė, kad jų veikla buvo išsiplėtusi ne į vieną ir ne į dvi Europos valstybes.
Operacijoje dalyvavo 300 policijos pareigūnų, atlikta per šimtą kratų, kurių metu rasta daug ginklų (automatinių ir pusiau automatinių), apribota teisė įtariamiesiems disponuoti milijoninės vertės turtu: automobiliais „Tesla“, „Porsche“ ir „Mercedes“.
Operacija iš Kauno išsiplėtė į penkias apskritis. Įtariamųjų sulaikymo operacijoje dalyvavo Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliosios kuopos pareigūnai. Manoma, kad ši grupuotė egzistavo ir vykdė nusikaltimus nuo 1999 metų. Tyrimas dėl jos veiklos buvo pradėtas prieš dvejus metus, bendradarbiaujant su kolegomis iš užsienio. Lietuvos kriminalinės policijos biuras pasirengimo operacijai ir tyrimo metu bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės ir Europolo pareigūnais bei kitais ES šalių partneriais. Operacijos metu Lietuvoje buvo įkurtas koordinacinis centras, kuriame darbavosi Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Europolo analitikai-ekspertai.
