Lietuvos kariuomenės atlikta analizė atskleidė, kad 2023 metais Rusijos ir Baltarusijos propagandos aktyvumas buvo nukreiptas į Vakarų šalių paramą Ukrainai bei Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą. Priešiškos valstybės itin atidžiai stebėjo ir reagavo į Lietuvos sprendimus gynybos srityje, stengdamiesi juos sumenkinti arba pateikti kaip agresiją prieš Rusiją ir Baltarusiją. Apie tai praneša Lietuvos kariuomenė.
Strateginės komunikacijos departamento direktorius kmd. Giedrius Valintėlis pabrėžia, kad informacinis karas yra neatsiejama Rusijos karinės strategijos dalis. „Šis karas vyksta kasdien, ir artimiausiu metu situacija neturėtų pasikeisti. Rusijos propaganda ieško skaldančių klausimų, manipuliuoja informacija, siekdama didinti įtampą visuomenėje. Taip siekiama sėti nepasitikėjimą valstybe, institucijomis ir vieni kitais, skleisti baimę, abejones ir poliarizuoti visuomenę. Rusija naudoja visas įmanomas priemones šiems tikslams pasiekti Vakaruose, o 2025 metais šiam tikslui planuojama skirti bent 1,5 milijardo dolerių“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.
Priešiškoje žiniasklaidoje dažnai pastebimos skirtingos, viena kitai prieštaraujančios žinutės apie Lietuvos gynybos politiką. Kariuomenės analitikai tai sieja su jau trečius metus trunkančiu karu prieš Ukrainą. Informacinis spaudimas prieš Vakarų paramą Ukrainai dažniausiai būna reaktyvus, t. y. Rusijos propagandininkai reaguoja į Vakarų politinių ir karinių vadovų pasisakymus bei sprendimus. Rusija, siekdama paveikti šiuos sprendimus, nuolat brėžia retorines „raudonąsias linijas“ ir grasina, kad bet koks sprendimas gali išprovokuoti NATO ir Rusijos konfliktą ar net branduolinį karą.
Pastaruoju metu itin aktuali tema apie galimą Europos valstybių karių siuntimą į Ukrainą buvo nuolat eskaluojama visus praėjusius metus. Kremlius tvirtino, kad toks žingsnis prilygtų tiesioginiam NATO įsitraukimui į karą.
„Panašią retoriką stebėjome, kai Vakarų valstybės svarstė ir vėliau priėmė kitus svarbius sprendimus dėl paramos Ukrainai. Pavyzdžiui, agresyvi Rusijos reakcija į diskusijas dėl F-16 naikintuvų perdavimo Ukrainai. Tačiau priėmus šį sprendimą, Rusijos informacinėje erdvėje pastebėtas atsitraukimas, teigiant, kad šis žingsnis neturės realios įtakos karo eigai“, – teigė Lietuvos kariuomenės analitikė Ingrida Norkutė.
Be paramos Ukrainai, priešiška informacinė kampanija prieš Lietuvą buvo vykdoma ir kitomis temomis, tokiomis kaip užsienio politika ir konstituciniai pagrindai. Išryškėjo Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema, Lietuva buvo vaizduojama kaip agresyvi Baltarusijos kaimynė, skleidžiant naratyvą apie tariamus Lietuvoje rengiamus diversantus, siekiančius jėga pakeisti valdžią Baltarusijoje. Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaida atspindėjo Lietuvoje vykusius Seimo ir prezidento rinkimus, teigdama, kad rinkimai Lietuvoje neturi jokios reikšmės dėl įsišaknijusios rusofobijos.
Dauguma priešiškų naratyvų kartojasi jau ne vienerius metus, tačiau pasirodė ir naujų: be jau minėtų temų apie paramą Ukrainai ir Lietuvos-Baltarusijos santykius, teigta, kad Lietuvos kariuomenės ir NATO pratybos yra puolamojo pobūdžio, Lietuva siekia surengti antrąjį „Maidaną“ Sakartvele, o NATO šalys įsitraukusios į operaciją Kurske.
