Artėjant Lietuvos savivaldybių tarybų kadencijų pusiaujui, kyla klausimas, ką gi konkrečiai nuveikė Kauno miesto tarybos nariai. Rinkimai įvyko 2023 metų kovo 5-ąją, tad dabar jau galima vertinti pirmosios pusės rezultatus. Tačiau neretai išrinktieji politikai renkasi tylėjimą, o jų veikla lieka neaiški eiliniams rinkėjams.
Transliacijos iš Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžių rodo, jog dauguma tarybos narių renkasi nedalyvauti diskusijose. Ypač tai būdinga valdančiajai „Vieningo Kauno” frakcijai, turinčiai daugumą Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamoje savivaldybės taryboje. Pagal patvirtintą reglamentą, meras yra pirmasis, kuris pateikia sprendimų projektus tarybos posėdžiams. Dėl to, posėdžiai dažnai praeina be didelių diskusijų, o sprendimai priimami „bendru sutarimu”.
Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas įpareigoja kiekvieną tarybos narį kasmet pateikti savo veiklos ataskaitą rinkėjams. Ši ataskaita turėtų suteikti galimybę gyventojams susipažinti su darbais, kurie lieka už kadro. Tačiau, didžioji dalis Kauno miesto politikų vengia teikti asmenines ataskaitas, renkasi „ištirpti” kolektyvinėse savivaldybės tarybos ir mero ataskaitose.
Vienas iš LVŽS frakcijos narių, Audronė Jankuvienė, viešai paskelbė savo 2024 metų veiklos ataskaitą. Ji pabrėžė, kad pernai jos veikla buvo susijusi su paminklų ir kultūros paveldo klausimais. Kauno savivaldybės interneto svetainėje kaunas.lt galima rasti vos kelių tarybos narių veiklos ataskaitas. Iš 41 tarybos nario, tik 5 skelbė savo ataskaitas, likusieji net nepasivargino aprašyti savo veiklos 2024 metais.
Ar nereikėtų savivaldybėje įdiegti naujovių, kad rinkėjai galėtų aiškiai matyti savo išrinktųjų veiklą? Gal net dirbtinis intelektas galėtų pakeisti vietos politikų kompaniją, nustatinėdamas prioritetus ir argumentus geresniam biudžeto paskirstymui?
