Kauno daugiabučio gyventojams nusišypsojo sėkmė – miestas skirs 700 tūkst. eurų namo renovacijai.
Naujųjų metų pradžioje portalą „Kas vyksta Kaune” pasiekė informacija apie išskirtinį daugiabutį Kauno centre, kurio remontui beveik 700 tūkst. eurų skirs visi kauniečiai. Šie gandai pasitvirtino, ir netrukus šis klausimas bus svarstomas miesto taryboje. Sprendimo projektas jau aptartas keliuose komitetuose.
Daugiabučio atnaujinimas – tai sudėtingas procesas. Visų pirma, reikia daugumos namo savininkų sutikimo ir noro investuoti į renovaciją. Dažnai kliūtimi tampa mažesnes pajamas gaunantys gyventojai ar senjorai, nepajėgiantys prisidėti prie projekto, nors ir turintys galimybę gauti kompensacijas. Panaši situacija susiklostė ir Kauno centre, šalia centrinio pašto, stovinčiame name, pastatytame 1970 m. Jame yra 33 butai. Tačiau savivaldybės vadovybė nusprendė renovuoti šį daugiabutį iš miesto biudžeto lėšų.
Nors portalas „Kas vyksta Kaune” apie planuojamą remontą sužinojo dar nepradėjus statyti pastolių, greitas klausimo svarstymas ir politikų reakcijos leido įvertinti situaciją anksčiau.
Artimiausiame miesto tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas „Dėl Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programos finansuojamų objektų sąrašo 2025 metams”. Į šį sąrašą įtraukti du pastatai, jų valdytojai, numatomi tvarkymo darbai ir finansavimo sumos.
Vienas iš jų – minėtas daugiabutis I. Kanto gatvėje 24, kurio valdytojas yra UAB „Mano Būstas Kaunas”. Po miesto tarybos pritarimo, namo tvarkymo darbams bus skirta 699 tūkst. eurų.
Svarstant klausimą Darnios plėtros ir investicijų komitete, Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė informavo, kad šiai programai buvo gautas tik vienas prašymas.
Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkė Ramunė Bičkauskienė nusišalino nuo klausimo svarstymo. Komiteto posėdžio ištrauką galite pamatyti vaizdo įraše.
Į programą taip pat įtrauktas 1890 m. pastatytas daugiabutis Veiverių gatvėje 36, šalia Aleksoto funikulieriaus. Jo valdytojas – UAB „Civinity namai Kaunas”. Registrų centro duomenimis, pastatas rekonstruotas 1958 m. Naujo objekto tvarkymo projekto parengimas iš biudžeto lėšų kainuos 7070 eurų.
Taip pat pažymėta, kad Veiverių gatvės daugiabučio atveju savivaldybė finansuos tik fasado tvarkymo darbus, nes gyventojai jau anksčiau pasirūpino stogu.
Bendra finansuojama suma šiems projektams iš miesto biudžeto siekia 706 tūkst. eurų.
„Kas vyksta Kaune” žiniomis, butą minėtame daugiabutyje miesto centre turi žinomo Lietuvos dizainerio mama.
Anksčiau buvo skelbta, kad Kauno meras ir jo žmona palaiko glaudžius ryšius su menininku Juozu Statkevičiumi. Jis sukūrė suknelę Loretos Matijošaitienės vestuvėms 2023 m., kai Kauno meras susituokė su savo ilgamete partnere.
2024 m. V. Matijošaitis apdovanojo dizainerį 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Taip pat praėjusiais metais tarybos narė L. Matijošaitienė su vyru vyko į komandiruotę Paryžiuje ir dalyvavo J. Statkevičiaus kolekcijos pristatyme.
Registrų centro duomenys rodo, kad abiejuose daugiabučiuose Kauno miesto savivaldybė turėjo kelis butus, kurie 2017-2019 m. buvo parduoti fiziniams asmenims. Šiuo metu savivaldybei priklauso vienas nedidelis butas Veiverių gatvės daugiabutyje. Šiame name butus aktyviai supirkinėja vienas asmuo su sutuoktine.
Savivaldybė teigia, kad daugiabutis atitinka programos reikalavimus.
Į vasario 6 d. užklausimus Kauno savivaldybė atsakė po savaitės, jau vykstant klausimo svarstymui komitetuose.
Atsakyme teigiama, kad Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programa siekiama skatinti miesto teritorijoje esančių nepaveldinių statinių priežiūrą ir atgaivinimą.
Savivaldybė finansuoja iki 100 proc. pastatų tvarkymo darbus ir dekoratyvinio apšvietimo įrengimą, atsižvelgiant į administracijos direktoriaus patvirtintą sąrašą ir programai skirtas lėšas.
„Daugiabučio namo I. Kanto g. 24 tvarkymas, jei savivaldybės taryba pritars, bus finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Pastatas atitinka programoje keliamus kriterijus, nes yra miesto įvaizdžiui svarbus statinys, esantis Senamiestyje ir nėra kultūros paveldo statinys”, – teigiama K. Sakalauskienės atsakyme.
Teigiama, kad daugiabučio namo valdytojas prašė didesnio finansavimo, tačiau savivaldybės tarybai pateikiama mažesnė suma, skirta tik programoje numatytiems darbams. Pagal su gyventojais suderintą projektą numatytas pamatų, fasadų ir stogo remontas, lietaus nuvedimo ir nuogrindų sistemų atnaujinimas, balkonų remontas ir įstiklinimas.
Verta paminėti, kad daugiabučio statybos darbų projektą Kauno miesto savivaldybė pilnai finansavo praėjusiais metais, todėl tik nedaugelis Kauno gyventojų gali tikėtis tokio dosnumo iš miesto valdžios, didinant privataus turto vertę.
Tarybos nariams kyla klausimų dėl skaidrumo.
Kauno savivaldybė jau kurį laiką sulaukia dėmesio dėl galimos korupcijos. Po didžiausio kyšio istorijos visuomenės susidomėjimas tik išaugo. Kyla klausimas, ar miesto biudžeto lėšomis nebus finansuojami daugiabučių remontai, kuriuose gyvena savivaldybės administracijos darbuotojai ar su ja susiję asmenys? Atrankos kriterijų trūkumas ir neapibrėžta „miestui svarbaus pastato” sąvoka kelia abejonių, ar sprendimai dėl finansavimo yra objektyvūs.
Kauno miesto tarybos narė Andrijana Filinaitė atkreipė dėmesį į Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą jau anksčiau, kai kilo klausimų dėl daugiabučio K. Veverskio gatvėje fasado ir balkonų remonto, kuriam buvo skirta 232 tūkst. eurų. Politikė teigia, kad tuomet nebuvo paaiškinta, kodėl šis objektas yra svarbus miesto įvaizdžiui.
„Tuo tarpu miesto centre vis dar yra daug apgailėtinos būklės pastatų. Ypač tai matyti vidiniuose kiemuose, kur dažnai tvarkomi tik išoriniai fasadai. Šiais metais klausimų sukėlė tik viena gauta paraiška programos rėmuose. Finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc., todėl kyla klausimas – kodėl gyventojai nenori tvarkytis? Ar tai prastos savivaldybės komunikacijos, kuriai skiriama net 400 tūkst. eurų per metus, rezultatas? O gal yra kitų, nežinomų priežasčių? Suprantu, kad gyventojams ne visada pavyksta susitarti, bet ši programa yra išskirtinė tuo, kad galima gauti finansavimą šimtu procentu”, – svarsto A. Filinaitė.
Tarybos narė Vaida Pranarauskaitė mano, kad tokia programa yra perteklinė. Ji teigia, kad pastatai, turintys išskirtinę reikšmę, yra kultūros paveldo objektai ir tvarkomi pagal paveldotvarkos programą, o kitur vyksta kvartalinė renovacija.
„Kyla klausimų. Išanalizavusi aprašymą supratau, kad į svarbių statinių tvarkymo programą turėtų patekti medinės architektūros statiniai. Tačiau K. Baršausko, Jurbarko, Tunelio, K. Petrausko, Jonavos, T. Masiulio ir kitose gatvėse yra labai mažai medinės architektūros namų. Manau, kad jie turėtų būti tvarkomi pagal kvartalinės renovacijos programas”, – pažymi politikė.
Įprastai Kauno gyventojai skatinami renovuoti daugiabučius savo lėšomis. Neatnaujintų daugiabučių gyventojai gali tikėtis paramos tik bendro kiemo tvarkybos darbams.
„Nemokamą kiemų sutvarkymą finansuoja tada, kai gyventojai jau yra renovavęsi arba pasirašę dokumentus, kad renovuosis”, – teigia Kauno būsto modernizacijos agentūros atstovai.
Kauno politikai dėl šių objektų finansavimo turėtų apsispręsti artimiausiame tarybos posėdyje. Vasario 18 d. posėdžio darbotvarkėje jis įrašytas 47 numeriu ir bus svarstomas tarp kitų 153 Kauno miesto savivaldybės administracijos teikiamų sprendimo projektų.
