Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai plinta naujas sukčiavimo būdas, kai pinigai iš gyventojų sąskaitų reguliariai nuskaitomi per mobiliojo ryšio operatorių. Apie tai praneša vis daugiau vartotojų, nukentėjusių nuo šios apgaulės. Kaip teigia ekspertai, sukčiai pasinaudoja vartotojų neatidumu internete ir techninėmis spragomis, leidžiančiomis automatiškai užsakyti mokamas paslaugas be aiškaus vartotojo sutikimo.
Prieš kurį laiką naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ gavo skaitytojo laišką, kuriame buvo aprašyta situacija, kai spustelėjus abejotiną nuorodą internete, automatiškai užsakomas „pramoginis turinys“, o pinigai už jį periodiškai nuskaitomi per mobiliojo ryšio sąskaitą. Pasak nukentėjusiojo, ryšio operatoriai apie šią problemą žino, tačiau nesiima jokių efektyvių priemonių jai spręsti.
„Plinta sukčiavimo būdas, kai nuo žmonių nuskaičiuojami pinigai ir nieko negalima padaryti“, – rašė susirūpinęs kaunietis portalui „Kas vyksta Kaune“.
Jo teigimu, telefone iššoka nuoroda, kurią paspaudus automatiškai išsiunčiama SMS žinutė su paslaugos užsakymu trumpuoju numeriu 1337. Po to iš mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos nuskaičiuojama suma, siekianti iki dešimties eurų.
„Ir tai tampa kaip prenumerata, ir pinigai vis nuskaičiuojami“, – aiškino situaciją kaunietis.
Nukentėjusiojo teigimu, mobiliojo ryšio operatoriai teigia negalintys nieko padaryti ir kratosi atsakomybės, o numerio neblokuoja.
Apie šią aferą interneto svetainėje kienonumeris.lt praneša ir kiti apgauti vartotojai.
Pasak jų, numeris iššoka internete užsakant dokumentus, naršant kaip reklama, bandant nuskaityti QR kodus, po pokalbių su konsultantais ar siunčiantis mobiliąsias programėles, net ir iš valstybinių institucijų svetainių.
Visi vartotojai pastebi tą patį – kažką darant internete ir paspaudus ant reklamos ar siunčiantis mobiliąsias programėles, automatiškai išsiunčiamos žinutės trumpuoju numeriu 1337, taip „užsakant pramoginį turinį“.
Remiantis vartotojų pasidalinta informacija, tokios prenumeratos kaina per mėnesį svyruoja nuo 7 iki 10 eurų. Ši suma sąskaitose atsiranda periodiškai, kas mėnesį. Taip pat pranešama apie atvejus, kai kelis mėnesius iš eilės nuskaitoma 7 eurų suma, o vėliau ji padidėja iki 10 eurų.
**Ką mano mobiliojo ryšio operatoriai?**
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į didžiausius mobiliųjų tinklų operatorius, norėdamas išsiaiškinti situaciją.
„Numeris 1337 išnuomotas Estijos bendrovei „MobiGW OU“, kuri juo teikia labai daug įvairių apmokamų paslaugų – pavyzdžiui, būtent šiuo numeriu vyko balsavimas už Eurovizijos kandidatus“, – atsakė „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.
„Bendrovė įpareigota laikytis „Tele2“ nurodytų reikalavimų, užtikrinančių tinkamą vartotojų informavimą ir apsaugą. Bendrovei reikalavimus pažeidus, „Tele2″ taiko sankcijas, įskaitant taisykles pažeidžiančių paslaugų apribojimą“, – komentavo ji.
Pasak A. Buitkutės, tokia sankcija šiai bendrovei jau pritaikyta – apribota galimybė „Tele2“ vartotojams teikti prenumeratorių paslaugas.
„Visada rekomenduojame klientams kuo atidžiau elgtis internete – nespausti iššokančių reklamų, neaiškių nuorodų, internetu siūlomose pramogose nepateikti prašomų sutikimų, nesuvesti telefono numerio ar kitos jautrios informacijos, ypač jei nėra aišku, kam tie duomenys skirti ir kaip jie bus naudojami“, – patarė „Tele2“ atstovė.
Jos teigimu, bendrovė konsultuoja visus klientus dėl užsakytų paslaugų, jų apmokestinimo ir atsisakymo galimybių, kai jie kreipiasi į aptarnavimo centrą.
„Tokia praktika pasiteisino – šiuo metu sulaukiame tik pavienių skundų dėl šiuo numeriu teikiamų paslaugų ir itin greitai juos išsprendžiame klientų naudai“, – teigė A. Buitkutė.
Tuo tarpu „Bitės“ Korporatyvinės komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovas Jaunius Špakauskas teigė nežinantis apie panašią situaciją ar problemas dėl trumpojo numerio 1337.
„Mūsų žiniomis, tai legaliai veikianti įvairaus pramoginio turinio paslauga. Iš viešai prieinamų šaltinių žinome – mėgstama ir populiari tarp visų ryšio operatorių klientų“, – komentavo „Bitės“ atstovas.
Redakcija tais pačiais klausimais kreipėsi ir į „Telia“, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė. Gavus „Telia“ atsakymą, publikacija bus papildyta.
**Kaip veikia ši schema?**
Iš pirmo žvilgsnio, bendrovė „MobiGW OU“ nekelia didelių įtarimų. Bendrovės interneto svetainėje teigiama, kad ji teikia paslaugas žinomiems klientams, tokiems kaip siuntų pristatymo įmonė „DPD“, TV3 televizija ir Eurovizijos dainų konkursas.
Estijos registrų centro duomenimis, bendrovė buvo įregistruota 2013 m. ir nuo to laiko vykdo veiklą. Nors šios bendrovės akcinis kapitalas siekia vos 2,5 tūkst. eurų ir ji turi tik 4 darbuotojus, prognozuojama apyvarta 2024 metams siekia beveik 2,5 mln. eurų.
Taigi, kas iš tikrųjų vyksta?
IT ir kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pereščius aiškina, kad ši įmonė veikia kaip tarpininkas, leidžiantis daugybei skirtingų klientų naudotis trumpuoju telefono numeriu 1337.
„Yra paslaugų tiekėjas, kuris turi SMS ar WAP trumpų numerių nuomos paslaugą. Tokių paslaugų jie („MobiGW OU“) turi daug – pavyzdžiui, 50 ar 100, kurias ant šito numerio kabina“, – teigė ekspertas.
Anot M. Pereščiaus, kokia konkrečiai paslauga buvo užsakyta, galima sužinoti tik paklausus pačios estų bendrovės, ką „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai ir padarė.
Portalas teiravosi, kokias paslaugas teikia bendrovė, kaip galėjo nutikti skaitytojo aprašyta situacija, kai vos paspaudus ant reklaminio banerio užsakoma mokama paslauga. Taip pat teirautasi, kaip be vartotojo sutikimo paslaugą užsisakęs klientas galėtų jos atsisakyti.
Tačiau, praėjus daugiau nei savaitei, atsakymo taip ir nepavyko sulaukti. Jei bendrovė pateiks atsakymą, publikacija bus papildyta.
Vis dėlto, tai paaiškina tik dalį istorijos, nes paslauga buvo užsakyta vos paspaudus reklaminį banerį, o ne vartotojui pačiam išsiuntus žinutę. Pasak M. Pereščiaus, reklaminiai baneriai ar vadinamieji „pop-up“ langai yra suprogramuojami taip, kad telefonas gautų instrukciją suformuoti ir išsiųsti žinutę.
„Paprastai būna taip, kad mobilaus telefono interneto naršyklėse yra neišjungti vadinamieji „pop-up“ langai. Sukčiai padaro taip, kad atidarius tokį langą yra suformuojama žinutė, kurios formatas yra toks, kad yra siunčiama SMS žinutė. Pradžioje identifikuojama, kas tai per telefonas, koks modelis, o paskui suformuojama pati žinutė. Ir iš tavo telefono išeina žinutė užsakyti paslaugą. Techniškai, paspaudus paslaugų tiekėją (šiuo atveju „MobiGW OU“), jie paslaugų partnerį išjungs“, – aiškino M. Pereščius.
„Bet tai nereikš, kad ta paslauga dings – paslaugų partneris gali nueiti pas kitą tiekėją“, – pridūrė ekspertas.
Pašnekovo teigimu, tokia praktika gali būti laikoma sukčiavimu.
„Man tai čia panašu į sukčiavimą. Panašiai, kaip anksčiau buvo užsakinėjamos seksualinio turinio SMS žinutės“, – vertino M. Pereščius.
**Mobiliojo ryšio operatoriai buvo įspėti**
Nepaisant miglotų mobiliojo ryšio operatorių atsakymų, trumpasis numeris 1337 ir jį išsinuomojusi bendrovė „MobiGW OU“ yra puikiai žinoma Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT).
VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė nurodė, kad VVTAT jau anksčiau rekomendavo mobiliojo ryšio operatoriams nebendradarbiauti su numerį išsinuomojusia bendrove. Vis dėlto, pastaraisiais metais VVTAT dėl šios bendrovės veiklos nesusilaukė daug skundų.
„Minima bendrovė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) buvo žinoma dar prieš kelis metus, tačiau pastaruosius dvejus metus vartotojų skundų dėl šios bendrovės negauta, keleto sulaukta tik pastarąjį mėnesį. Iš ankstesnės praktikos, dėl šios bendrovės veiklos ir vartotojų skundų buvo informuoti ryšio operatoriai, rekomenduojant su šia bendrove nebendradarbiauti. Daugelis skundus pateikusių vartotojų atgavo sumokėtus pinigus“, – nurodė D. Malinauskienė.
Policija taip pat negauna pranešimų dėl šios bendrovės vykdomos veiklos.
„Turimais duomenimis, 2024 m. pranešimų, susijusių su minėta įmone, negauta“, – atsakė Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
VVTAT atstovė nurodo, kad mobiliojo ryšio operatoriai, žinodami, jog pardavėjo veiksmai gali klaidinti ar apgauti vartotojus, privalo imtis veiksmų. O jei operatorius veiksmų nesiima, jis gali tapti vartotojų apgaudinėjimo bendrininku.
„Ryšio operatoriai, kaip atsakingi komercinės veiklos subjektai, turėtų imtis priemonių, stabdant nesąžiningų bendrovių veiklą, pavyzdžiui, blokuoti žinutes, nebendradarbiauti. VVTAT vertinimu, su nesąžiningu pardavėju bendraujantis ryšio operatorius gali tapti vartotojų apgaudinėjimo bendrininku, o žinodamas, arba turėdamas žinoti, jog tokio pardavėjo veiksmai klaidina ar gali klaidinti ir apgauti vartotojus ir jokių veiksmų nesiimdamas, ryšio operatorius taip pat gali būti laikomas atsakingu ir užsitraukti įstatymuose numatytą baudą“, – teigė VVTAT atstovė.
Nors VVTAT nurodo, kad klientams, užsisakius „pramoginio turinio“ paslaugą, pavyko susigrąžinti pinigus, vis dėlto tai nėra taip paprasta, nes bendrovė „MobiGW OU“ veiklą vykdo Estijoje. Tad ginčą tarp vartotojo ir paslaugos tiekėjo spręstų Europos vartotojų centras.
„Jeigu vartotojas mano, kad buvo pažeistos jo teisės, jis turėtų kreiptis į paslaugos teikėją ir pateikti savo reikalavimą (pavyzdžiui, grąžinti sumokėtus pinigus). Jeigu nepavyktų išspręsti problemos su paslaugos teikėju, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Konkrečiai šiuo atveju, bendrovė MobiOU GW yra registruota Estijoje. Todėl ginčą vartotojui padėtų išspręsti VVTAT padalinys – Europos vartotojų centras (www.ecc.lt). Šis centras padeda vartotojui išspręsti ginčą, kai pardavėjas ar paslaugos teikėjas yra registruotas kitoje ES valstybėje narėje, Norvegijoje ar Islandijoje“, – paaiškina D. Malinauskienė.
**Sukčiai atakuoja ir socialiniuose tinkluose**
Su „Kas vyksta Kaune“ susisiekė ir moteris, kuri teigė patyrusi sukčių „ataką“ socialiniame tinkle „Facebook“.
„Man parašė „mano draugė“, kurios nepažįstu. Įtariu, kad jos „Facebook“ profilis nulaužtas“, – pasakojo skaitytoja.
Moters teigimu, ji prašė atsiųsti savo telefono numerį ir persiųsti gautą kodą.
„Tai ryškiai panašioje schemoje norėjo užregistruoti mano tel. numerį“, – spėliojo moteris.
Tiesa, ant šio apgavikų „kabliuko“ moteris neužkibo, tačiau perspėja kitus.
Kita kaunietė atskleidė, kad taip pat turėjo panašią patirtį socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau tada apgavikai neprašė telefono numerio, jiems reikėjo socialinio tinklo paskyros.
„Gavau pažįstamos žinutę „Messenger“ programėlėje. Joje, kaip aš galvojau, pažįstama moteris rašė, kad nori pasikeisti savo „Facebook“ slaptažodį, tačiau niekaip negauna patvirtinimo kodo. Ji taip pat rašė, jog yra draugo pagalbos funkcija, tad prašė nurodyti mane, galbūt man atsiųs tą kodą“, – pasakojo mergina.
Ji pasidalijo, jog pažįstamai atsakė teigiamai.
„Ir tada ji man parašė, kad mane nurodė, ir kad laiškas su nuoroda išsiųstas į kažkokį elektroninį paštą, tikriausiai tą, kuris pridėtas prie „Facebook“. Atrašiau, kad pasižiūrėsiu, nes to pašto nenaudojau jau labai ilgą laiką“, – toliau pasakojo kaunietė.
Atsidariusi paštą, jame mergina pamatė oficialų „Facebook“ laišką su slaptažodžio keitimui reikalingu kodu.
„Aš tik atidariau laišką, nusiunčiau kodo nuotrauką savo pažįstamai, ji atrašė, jog bando, bet dar turi atsiųsti kokį tai patvirtinimą, ar į paštą, ar į telefoną, o gal ir į patį socialinį tinklą, nes mane nurodė kaip kontaktą“, – pasakojo apgauta mergina.
Ji teigia neatsimenanti, kur vis dėlto buvo atsiųstas antras patvirtinimas, nes tai buvo prieš maždaug metus, bet tikriausiai į patį „Facebook“. „Gavau žinutę, kurioje moteris man rašė „Ačiukas, pavyko“ ir „pasikeičiau, gavosi“, – savo istorija dalijosi kaunietė.
„Ir kai siunčiau kodą, per neapdairumą nepastebėjau, jog keičiamas mano paskyros slaptažodis, o ne tos, kuri man rašė. Galvoje buvo mintis, kažkokie saugikliai veikė, kad kažkas ne taip, bet suveikė per vėlai“, – apgailestavo mergina.
Kaunietė pasakojo, jog dar niekada nesijautė tokia kvaila, nes niekada nespaudžia ant jokių nuorodų, ir su tokia situacija susidūrė pirmą kartą.
„Aš nebūčiau pagalvojusi, kad tai sukčiai. Rašė iš buvusios kaimynės, su kuria esame bendravusios žinutėmis, paskyros. Visi susirašinėjimai buvo. Drauguose turėjau dvi jos paskyras, nežinojau, kad šita buvo pavogta ir nenaudojama“, – apgailestavo ji.
Laimei, ši situacija buvo žaibiškai išspręsta. Susivokusi, kas vyksta, kaunietė „Meta“ nustatymuose pasižiūrėjo, kas ir kur prisijungę prie jos paskyros.
„Atsidariau nustatymus, ir matau, kad be manęs dar kažkas iš Klaipėdos prisijungę“, – pasakojo pasibaisėjusi mergina.
Pasak kaunietės, už tai, kad šią situaciją išspręsti pavyko vos per kelias minutes, dėkoti galima ir „Meta“ nustatymams.
„Jie turi funkciją, kuri leidžia atjungti nuo visų įrenginių. Tai pirmiausia aš pakeičiau savo elektroninį paštą į naują, tada pakeičiau slaptažodį, nuo visur atjungiau ir prisijungiau iš naujo. Tai padėjo, daugiau be manęs prie mano paskyros niekas neprisijungė“, – pasakojo ji.
**Nuo sukčių nukenčia vis daugiau žmonių**
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad per pastaruosius metus fiksuota nemažai įvairių sukčiavimo atvejų ir schemų.
Veikia tiek telefoniniai sukčiai, prisistatantys „Sodros“ ar kitų institucijų darbuotojais, siunčiamos ir melagingos policijos žinutės apie neva gautas baudas, pinigai iš žmonių viliojami ir socialiniuose tinkluose.
Vis dažnėja atvejų, kai apsimetėliai „institucijų darbuotojai“, nusitaikę į senyvo amžiaus žmones, apsilanko šių namuose ir ieško grynųjų pinigų.
Sausio 22-osios dienos ELTA pasidalinta informacija, kad aferistai internete veikia ir per sveikatos portalus, tokius kaip esveikata.lt ar epacientas.lt.
Remiantis ELTA informacija, policija apie šį sukčiavimo būdą gyventojus perspėjo dar pernai gruodį. Pasak jų, sukčiai sukūrė į esveikata.lt panašią svetainę ir taip savinasi žmonių pinigus. Tuo metu buvo skelbiama, kad nuo tokio sukčiavimo būdo jau nukentėjo Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės, Joniškio, Kelmės bei Mažeikių gyventojai.
Svarbu paminėti ir tai, jog ne visi nuo sukčių nukentėję žmonės linkę apie tai informuoti pareigūnus.
Naujienų portalo lrytas.lt sausio 29-ąją paskelbta informacija, kad atokiame Marijampolės savivaldybės vienkiemyje viena gyvenanti senjorė apie patirtą vagystę institucijoms neprasitarė net tris savaites. Pasak moters, jai buvo gėda. Apie nusikaltimą moteris prasitarė tik giminaičiui, kuris ir kreipėsi į pareigūnus.
**Kaip atsisakyti nepageidaujamų paslaugų?**
Reaguojant į situaciją, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas pasidalijo patarimais, kaip atsisakyti neaktualios paslaugos.
„Kai klientas užsako paslaugą trumpuoju numeriu 1337, jam išsiunčiama trumpoji žinutė, kur nurodomi užsakomos paslaugos įkainiai bei paslaugos nutraukimo būdai. Klientai taip pat gauna ir papildomą pranešimą kiekvieną sykį, kai atliekamas pakartotinis atsiskaitymas už užsakytą paslaugą. Šiame pranešime taip pat nurodomi paslaugos įkainiai bei jos sustabdymo galimybės. Informacija apie paslaugos nutraukimo būdą pateikiama ir klientų sąskaitose“, – komentavo J. Špakauskas.
Anot jo, užsakytą prenumeratą galima rasti, o norint – ir jos atsakyti, internete www.checksubscription.com.
„Klientai patys renkasi, kokias paslaugas užsisakyti bei kaip jas valdyti. Jei žmonės nenori 1337 mokėjimų, galima apskritai blokuoti paslaugų pirkimą telefonu. Tuomet klientai prevenciškai apsisaugos nuo tokių situacijų“, – patarė „Bitė Lietuva“ atstovas.
